Kas yra „Apsipirkimo iššūkis“? Ką turėjo atlikti jame dalyvavusios žvaigždės?
Kiekvienai iš dalyvių buvo duota per 10 min., kurias Indrė turėjo apsipirkti šeimos pietums, o Katažina – draugų vakarienei. Žinoma, jos turėjo pasirinkti ne bet kokius, o pačius sveikiausius produktus. Laikui pasibaigus, įvertinau jų maisto pasirinkimą kaip mitybos specialistas, atsižvelgdamas į tai, kokią naudą organizmui turi pasirinkti produktai. Iššūkio tikslas – atkreipti dėmesį į tai, ką perkame ir kaip dažnai esame linkę perskaityti produkto etiketes ir antraštes, kuriose – visa svarbiausia informacija apie produktą ir jo poveikį sveikatai.
Ir kaip vertinate „Apsipirkimo iššūkio“ dalyvių pasirinkimą?
Iš esmės abu prekių krepšeliai buvo labai geri: daugiau nei pusė produktų buvo sveikas pasirinkimas. Apie 20 proc. sudarė mažiau naudingi produktai, kurių neatpažįstame kaip kenksmingų, nes esame įpratę juos matyti ant savo pietų stalo. Kalbu apie kečupą ir majonezą, kurie nesukuria jokios pridėtinės vertės mūsų sveikatai. Beje, ir Indrės, ir Katažinos maisto pasirinkimas buvo sveikesnis nei daugumos žmonių, į kurių prekių krepšelius kartais užmetu akį parduotuvėje.
Daugumos maisto pasirinkimas liūdina?
Tikrai taip, nes tas vaizdas iš tikrųjų liūdnas: žmonės perka daug perdirbtų ir šaldytų produktų, miltinių produktų, kuriuose yra cukraus ir mielių. Daugumos prekių krepšelis yra tikra tiksinti bomba, po kelių dešimtmečių galinti sprogti mikroinsulto, infarkto, kraujagyslių ligų pavidalu. Kai ištinka rimtos sveikatos problemos, žmonės nesupranta, kas su jais atsitiko. O tai, kas atsitiko, yra daugelio metų prastos mitybos rezultatas.
Jeigu galėtumėte, kaip pakeistumėte lietuvių apsipirkimo įpročius?
Leisčiau pirkti tik produktus, turinčius vieną ingredientą – kad visi gamintų sau maistą patys namuose (juokiasi). Jokių mišrainių su daugybe majonezo. Bet iš esmės svarbiausia – tiesiog skaityti etiketes ant maisto produktų ir įsisąmoninti, kas jose pasirašyta. Galime tapti sveikesni įgiję šį vieną naują įprotį.
Bet juk etiketes jau skaito dauguma kalorijas skaičiuojančių žmonių!
O tai ir yra didžiausia klaida. Žiūrėti tik į kalorijas, skaičiuoti, kad jų būtų kuo mažiau. Ne kalorijos yra esminis elementas, norint pradėti sveikiau maitintis. Svarbiausias dalykas yra makroelementai: baltymų, angliavandenių, riebalų kiekis. Galime tapti sveikesni nustoję skaityti etiketes paviršutiniškai arba išvis jų neskaityti.
Tačiau ar dauguma žmonių gali suprasti, ką reiškia skaičiai prie šių mikroelementų?
Pirmieji žingsniai parenkant sveikesnį racioną įkandami kiekvienam. Pradžiai rekomenduočiau atkreipti dėmesį į paprasčiausius dalykus: maisto ženklinimą. Svarbu atskirti atskirti reklaminius triukus nuo ženklinimo, kuris iš tikrųjų liudija aukštą produkto kokybę. Pavyzdžiui, renkantis vištieną svarbu žinoti, kad užrašai „natūrali vištiena“ ar „kaimiška vištiena“ tėra marketingo dalis. O štai užrašu „užauginta be antibiotikų“ gamintojas gali pasidabinti tik praėjęs Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patikrinimus ir gavęs patvirtinimą, jog gali naudoti šį ženklinimą.
Antras svarbus žingsnis renkantis produktus, jų sudedamųjų dalių „apskaita“. Pavyzdžiui, pradžiai atsisakyti produktų, turinčių hidrintų riebalų, stengtis savo mityboje vartoti ne daugiau 10 proc. sočiųjų riebalų, sekti pridėtinio cukraus kiekį – suaugęs žmogus per parą gali suvartoti 20-25 gramus pridėtinio cukraus, jis gali būti net naudingas iškart pasportavus arba net sportuojant. Beje, nereikia galvoti, kad vaisiuose esanti fruktozė – visada naudinga. Kaip ir bet kuris cukrus, ji padidina insulino kiekį, kuris visą dieną dirbant sėdintį darbą ir mažai judant pavirsta riebalais.
Žinoma, jei žmogus norėtų tiksliai susiplanuoti savo racioną, reikėtų kreiptis į dietologus arba mitybos specialistus. Jie padės nustatyti, kiek ir kokių medžiagų reikia atsižvelgdami į žmogaus sveiktos būklę, lytį, svorį, kūno sudėjimą, skydliaukės veiklą ir t. t. Patiems mitybos eksperimentais užsiimti nerekomenduočiau. Pavyzdžiui, žmonės dažnai galvoja, kad riebalai pavirsta į kūno riebalus arba, kad reikia atsisakyti angliavandenių. O tai – visiška netiesa.
O kas jeigu tiesiog pradėtume rinktis brangesnius maisto produktus? Juk didesnė kaina tartum nurodo, kad produktas – kokybiškesnis.
Žiūrėdami vien į kainą, galime netyčia patekti į reklamos spąstus. Produktas gražesniame pakelyje nebūtinai yra vertingesnis už kukliai įpakuotą prekę. Žinoma, ekologiški produktai yra brangesni, bet taip pat – grynesni ir sveikesni. Tačiau nuo etikečių skaitymo vis tiek niekur nepabėgsime – rinktis maistą ir gyventi reikia sąmoningai, o tai – ne visada paprasta.
Kaip pats atradote etikečių ir mikroelementų svarbą?
Ilgą laiką valgiau bet kaip ir bet ką. Susidomėjimas mityba atėjo tik pradėjus sportuoti ir domėtis sporto mityba. Baigus mitybos mokslus tartum atsivėrė akys – etiketėse tiek daug naudingos, svarbios ir ne tokios sudėtingos informacijos, kurią galime perskaityti per kelias akimirkas ir sužinoti, ar mums šis produktas bus labiau naudingas, ar labiau kenksmingas.
Kokį pats renkatės maistą?
Visada – tik iš vieno ingrediento! (Juokiasi). Kalbant rimčiau, net nusiteikus gaminti maistą namuose, vengiant visokių kenksmingų priedų, galima susidurti su problema – juk ir šviežias maistas ne visada būna naudingas, o jis dažnai net neturi jokių etikečių, nurodyta tik šalis. Plaukioja karpis akvariume, parduodami sveriami pomidorai – bet tu iš tikrųjų nieko nežinai nei apie šitą karpį, nei apie tuos pomidorus. Kaip jie buvo auginti? Todėl jau kuris laikas dairausi į gamintojus, kurie išsamiai ir garsiai pasakoja, kaip ir ką augina, kaip kovoja su įvairiomis ligomis, kokias medžiagas naudoja augindami gyvulius, paukščius, daržoves. Nusipirkę nuspalvintos lašišos arba nekokybišku pašaru šertą viščiuką sveikesni tikrai netapsime. O kol kas retas gamintojas galvoja ne tik apie savo verslą, bet ir vartotojų sveikatą.
Užsakymo nr.: PT_77860177