Vienintelis teisingas kelias – augalininkystės ir gyvulininkystės technologijų biologizavimas. Biologizuotos technologijos leidžia optimizuoti trąšų ir pesticidų, besikaupiančių dirvožemyje ir augalininkystės produkcijoje, naudojimą. Išsivysčiusiose šalyse be aktyviųjų mikroorganizmų plačiai naudojami ir biotechnologijos mokslo pasiekimai. Mes pasukome sunkesniu keliu – aktyvių mikroorganizmų, reguliuojančių augalų aprūpinimą maisto medžiagomis, ieškojimu ir diegimu augalininkystės technologijose . Seniausiai naudojami mikroorganizmai, aprūpinantys augalus azotu ir fosforu, be kurių augalai negali suformuoti optimalaus produktyvumo, ypač aukštas azoto ir fosforo lygis reikalingas šiuolaikinės selekcijos intensyvioms augalų veislėms. Šiuo metu augalų poreikis maisto medžiagoms tenkinamas išberiant dideles mineralinių trąšų normas.
Žemės ūkio mikrobiologijos mokslas nestovi vietoje ir kasmet didesnę reikšmę įgauna augalų aprūpinimas maisto medžiagomis pasitelkiant dirvožemio mikroorganizmus. Naudojant selekcijos būdu atrinktus dirvožemio mikroorganizmus, augalus galima aprūpinti azotu ir fosforu iš natūralių šių elementų atsargų dirvožemyje. Būtent naudojamos atsargos, iš kurių patys augalai negali įsavinti maisto medžiagų. Apie 60 – 90 proc. azoto, esančio augaluose, yra biologinis, patenkantis į augalus mikroorganizmų dėka. Molekulinis azotas yra dirvožemio ore. Dirvožemyje gyvenančios bakterijos fiksuoja atmosferos azotą ir transformuoja į augalams prieinamą formą. Simbiotinės bakterijos azotu aprūpina pupiečius, o laisvosios azoto bakterijos azotu praturtina visų kitų augalų šaknų rizosferą.
Dirvožemyje gausu fosforo. Šio elemento dirvožemyje labai padaugėjo ilgus metus naudojant fosforo trąšas. Kodėl jis kaupiasi dirvožemyje? Kaupiasi dėl to, kad augalai fosforo iš mineralinių trąšų geriausiu atveju įsavina 10 – 15 proc., o jei dirvožemis sutankintas, tai įsavinama apie 3 – 5 proc. Didžiausia dalis nepanaudoto fosforo “užrakinama“ dirvožemyje. Blogiausia, kad fosforas dirvožemyje įsitvirtina vandenyje netirpiose formose ir, savaime suprantama, augalams neprieinamoje formoje. Ateityje fosforo deficitas taps svarbiausia žemės ūkio problema, nes jo atsargos ribotos. Dėl to pasaulio mokslininkai aktyviai ieško būdų, kaip neprieinamas fosforo formas padaryti augalams prieinamomis. Dirvožemyje yra fosforą mobilizuojantys mikroorganizmai, gebantys atpalaiduoti fosforą iš vandenyje netirpių junginių ir perduoti augalams prieinamas formas. Labiausiai paplitę endomikoriziniai grybai, sudarantys simbiotinius ryšius su 80 proc. augalų. Dėka simbiozės mikroorganizmai aprūpina augalus fosforu. Natūralu, kad mikrobiologai, tiriantys dirvožemio mikroorganizmus, sugalvojo jų pagrindu pagaminti biologinius preparatus.
Iš efektyviausių ir konkurencingiausių azotą fiksuojančių ir fosforą atpalaiduojančių bakterijų kamienų buvo sukurti preparatai, gerinantys augalų mitybą azotu ir fosforu. Preparatai naudojami įvairiai, jei dirvožemyje prognozuojamas azoto deficitas arba norima optimizuoti augalų mitybą azotu, pupiečių sėklos inokuliuojamos bakterijomis, galinčios sukaupti 40 – 50 kg azoto veiklaus elemento, panašiai sukaupia azoto ir laisvosios azoto bakterijos, kai kuriuose dirvožemiuose fiksuota, kad jos sukaupė apie 80 kg augalams prieinamo azoto. Praėjusiais metais ūkiuose plačiai naudotas naujas preparatas skirtas pupiečiams – Azofix Rhizo. Preparatą labai patogu naudoti, nes nebūtina juo apvelti sėklas, galima išpurkšti ant dirvos prieš sėją arba po sėjos.
Žinant, kad dirvožemyje trūksta augalams prieinamo fosforo, išpurškiamas preparatas Fosfix. Bakterijos, esančios preparate, atpalaiduoja fosforą iš augalams neprieinamų formų, panaudojus preparatą atpalaiduoto fosforo kiekis vidutiniškai prilygsta 40 – 50 kg veiklaus elemento fosforo. Naudojantys preparatą ūkininkai dažniausiai atsisako fosforo trąšų, jų įterpia tik lokaliai su sėklomis.
Trūkstant dirvožemyje azoto ir fosforo, o taip dažniausiai ir būna, rekomenduojama išpurkšti abu preparatus. Naudojant Azofix ir Fosfix derinius ūkiuose vidutiniškai gaunamas 15 – 25 proc. derliaus priedas. Baltymų kiekis grūduose padidėja iki 4 proc., tai reiškia, kad ir baltymų išeiga iš hektaro taip pat padidėja.
Ūkininkai sako, kad jiems bene svarbiausia dirvožemio savybių gerėjimas naudojant biologinius preparatus. Naudojant biologinius preparatus padidėja dirvožemyje azoto ir fosforo kiekiai ir dar gaunamas didesnis derlingumas.
Kyla klausimas: jei biologiniai preparatai gali dalinai pakeisti trąšas arba pagerinti jų įsavinamumą bei pagerinti dirvožemio savybes, kodėl šie preparatai žemės ūkyje nenaudojami plačiai? Atsakymas: biologiniai preparatai yra aukštųjų technologijų produktas ir reikalauja aukštos žemdirbystės kultūros bei žinių. Naudojant biologinius preparatus reikalingas tikslumas ir rekomendacijų paisymas, jei apveltas preparatu sėklas rekomenduojama pasėti per 2 – 3 dienas, tai nereiškia, kad tai galima atlikti po 2 – 3 savaičių. Jei rekomenduojama preparatą, skatinantį augalų imunitetą, Bactoforce išpurkšti pirmą kartą iki bamblėjimo tarpsnio, tai reiškia, kad jis išpurkštas bamblėjimo tarpsniu nebus toks efektyvus prieš kai kurias augalų ligas.
Jei augalams fosforo reikia augimo pradžioje, tai reiškia, kad Fosfix žiemkenčiams reikia išpurkšti rudenį prieš sėją arba po sėjos, o išpurkštas pavasarį preparatas neduos tokio efekto, nes augalų poreikis nesutaps su atpalaiduoto fosforo kiekiu. Jei Azofix rekomenduojama išpurkšti pavasarį, tai netikslinga atidėti purškimo iki vėliavinio lapo pasirodymo, nes augalų poreikis azotui sumažėjęs, o didžiausias kviečių azoto poreikis iki žydėjimo, tai reiškia, kad bakterijos turi fiksuoti daugiausiai azoto tuo laikotarpiu, kai augalams šio elemento labiausiai reikia.
Laikantis rekomendacijų ir naudojant šiuolaikinės mikrobiologijos preparatus, galima pasiekti aukštų ekonominių rodiklių. Kaip minėjome – pažanga labai didelė ir pastebime, kad protingi mokosi iš savo klaidų, o išmintingi iš svetimų. Ar užteks mūsų ūkininkams išminties nekartoti svetimų klaidų parodys ateitis.
Užsakymo nr.: PT_77858975