Pradėjus biologizuoti intensyvias technologijas be tinkamo pasiruošimo, kai kurie žemdirbiai nusivilia, nes atsiranda sunkumai, susiję su biocheminių procesų dirvožemyje sparta. Dažnai nepakanka žinių apie sudėtingą mikroorganizmų bendrijos ir terpės, kurioje jie gyvena, dirvožemio struktūrą. Taip pat ne visiems pasiseka įvertinti nevaldomo hidroterminio režimo įtaką procesams, vykstantiems dirvožemyje. Dėl to naudojant biologinius preparatus, būtina tartis su konsultantais – mikrobiologais.
Į ką reikėtų atkreipti dėmesį šį pavasarį? Girdime raginimus ūkininkams, kuo anksčiau pradėti naudoti chemines augalų apsaugos priemones. Ar tai teisingas sprendimas? Reikia pažymėti, kad augalus veikiant nepalankiems aplinkos veiksniams, bandymas juos neutralizuoti pesticidais – nepateisinamas. Augalų fiziologijos specialistai sako, kad žieminių kviečių imuninė sistema sunkiai toleruoja tokią pesticidų apkrovą. Kasmet daugėja žemdirbių, pradedančių galvoti ne tik apie auginamos produkcijos savikainą, bet ir apie auginimo ekologiją bei produkcijos kokybę, ieško alternatyvų cheminiams preparatams.
Bioenergy LT, vykdanti daug tiksliųjų bandymų ir bandymų ūkiuose, rekomenduoja integruotas auginimo technologija, pagrįstas biologinių preparatų naudojimu. Tokia integruota sistema ypač aktuali šiais metais, nes augalus nuvargino šalčiai nutirpus sniegui, taip pat sėjos kokybė praėjusį rudenį buvo ne pati geriausia. Rekomenduojami biologiniai preparatai padeda augalams atstatyti fiziologinius procesus ir aktyvuoja antrinės šaknų sistemos vystymąsi, sumažina herbicidų sukeltą kultūriniams augalams stresą, sustiprina augalus po šalnų, aktyvuoja fotosintezės aktyvumą. Dažnai sakoma, kad augalai skursta dėl kai kurių mikroelementų deficito ir reikia juos kuo greičiau naudoti, bet panaudojus panaikinami tik simptomai toje vietoje, o deficito priežastis išlieka. Mūsų tikslas – išsiaiškinti priežastis ir jas likviduoti, kad ūkininkams nereikėtų daugiau kvaršinti galvos dėl atsirandančių problemų.
Suprantama, kad nusilpusiuose pasėliuose didesnė tikimybė ligų pasireiškimo, nes dirvožemio ir hidroterminės sąlygos palankios mikrofloros, sukeliančios ligas, dauginimuisi. Dėl to plinta šaknų puviniai, fuzariozė, septoriozė ir t.t. Tačiau nereikia pamiršti, kad egzistuoja „draugiškos ūkininkui“ bakterijos. Kubiniame centimetre dirvožemio yra milijonai bakterijų, dalyvaujančių dirvodariniuose procesuose, ir bakterijų, saugančių augalus nuo ligų sukėlėjų plitimo.
Šiuo metu žieminių kviečių pasėliuose purškiami herbicidai, tai tarsi nieko bendro neturintys preparatai dirvožemio mikroorganizmų aktyvumui. Mokslininkai nustatė, kad purškiant rekomenduojamas herbicidų normas, dirvožemio mikroorganizmų vystymasis nesutrinka, bet atsiranda atskirų mikroorganizmų grupių persigrupavimas arba laikinai pakinta biologinių procesų dirvožemyje intensyvumas. Atskirų mikroorganizmų grupių aktyvumo sumažėjimas pasireiškia praėjus 10 – 20 dienų po purškimo ir išlieka kelias savaites ar 2 – 3 mėnesius, priklausomai nuo naudojamų preparatų. Didelės herbicidų normos gali ilgiau veikti mikroorganizmus kaip inhibitoriai. Suprantama, kad poveikis tiesiogiai priklauso nuo dirvožemio biologinio aktyvumo. Biologiškai aktyviame dirvožemyje poveikis gali būti trumpalaikis, o silpnesniuose dirvožemiuose gali užsitęsti ilgiau. Manoma, kad to laikotarpio, kai susilpnėja mikroorganizmų aktyvumas, atsiradusią nišą gali užimti mikroorganizmai, sukeliantys augalų ligas. Mikrobiologinius procesus suprantantys ūkininkai derinyje su herbicidais naudoja biologinius preparatus.
Labai patogu ir naudinga su herbicidais derinti laisvųjų azotą fiksuojančių bakterijų preparatą Azofix arba fosforą iš dirvožemio atpalaiduojančių bakterijų preparatą Fosfix. Jei išbertos azoto trąšos ir panaudoti herbicidai, racionaliau būtų naudoti imunomoduliatorių Bactoforce. Dar 2005 m. LAMMC mokslininkai nustatė, kad didesnės azoto trąšų normos skatina fuzariozės plitimą. Sukauptos žinios apie mikroorganizmus, augalų fiziologiją, biochemiją, bakterijų genetiką leidžia augalų imuninės sistemos stiprinimui panaudoti bakterijas, sintetinančias biologiškai aktyvias medžiagas. Po ilgų tyrimų buvo sukurtas preparatas Bactoforce, inicijuojantis augalų imuninę sistemą prieš fusarium sukėlėjus, taip pat padidėja augalų imunitetas septoriozei, miltligei ir kitoms ligoms. Kalbant apie Bactoforce, negalima apsiriboti tik imuninės sistemos stiprinimu. Preparate esantys mikroorganizmai pasižymi augalų fiziologiniams procesams svarbiomis savybėmis: aktyvuoja dirvožemio mikroorganizmus, stiprina augalų imuninę sistemą, derlingumas didėja vidutiniškai 10 – 15 proc.
Gaila, kad dar vis šiandieninėse lauko augalų auginimo technologijose žemdirbiai beatodairiškai naudoja chemines augalų apsaugos priemones. Metų metais naudojant chemines augalų apsaugos priemones ir trąšas, kaip dirvožemio gerinimo priemones, neišvengiama nepageidaujamų reiškinių: dirvožemio derlumo mažėjimas, aplinkos tarša, nepakankama produkcijos kokybė dėl susikaupusių kenksmingų elementų.
Pradiniame etape žemdirbiams sunku atsisakyti cheminių augalų apsaugos priemonių, o taip pat pirmiausiai reikia atstatyti gerąją dirvožemio mikroflorą, dėl to mes rekomenduojame ūkiuose naudojamas technologijas biologizuoti laipsniškai, chemines augalų apsaugos priemones derinti su biologiniais preparatais. Pvz., herbicidus derinti su Azofix, Fosfix, Bactoforce. Fungicidus, kviečiuose purškiamus žydėjimo pradžioje, derinti su Bactoforce, Nutrilife ir Maxprolin. Insekticidus rapsuose derinti su Nutrilife ir MaxProlin. Nuėmus derlių glifosatus derinti su Ruinex ir Azofix. Vėliau dirvožemyje susiformuoja tam tikra pusiausvyra ir ūkininkai pastebi, kad kai kurių preparatų normas galima ženkliai sumažinti arba atsisakyti, o maisto medžiagas augalai naudoja racionaliai, išvengiama pertręšimo problemų.
Mes primename, kad visuomet, ruošiant derinius ir pasirenkant preparatus, reikia pasitarti su konsultantais.
Užsakymo nr.: PT_77811829