Pirmininkams tenka įdėti daugiau pastangų
Panevėžio miesto savivaldybė – ne tik renovacijos lyderė, bet ir pasižymi dideliu bendrijų skaičiumi. Nuo 2013 m. čia atnaujinti 59 daugiabučiai, net 21 iš jų – gyventojų iniciatyva. Daugumą renovacijos projektų mieste padėjusios įgyvendinti įmonės vadovas Gintaras Ruzgys pasakoja, kad abu būdai administruoti renovacijos projektą yra tinkami – ir pirmininkas, ir savivaldybės paskirtasis administratorius gali vienodai gerai užtikrinti renovacijos kokybę, tinkamai bendrauti su gyventojais, sumažinti jų patiriamus nepatogumus bei kontroliuoti rangovų atliekamus darbus.
Vis dėlto, dažniausiai bendrijų pirmininkai turi įdėti daugiau pastangų norėdami išvengti klaidų. „Esminis skirtumas tai, kad pirmininkui renovuojamas daugiabutis – dažniausiai pirmasis objektas, kurį jis atnaujina. Kita vertus, profesionaliems renovacijos administratoriams, kurie modernizuoja nebe pirmą objektą, didesnių netikėtumų visame renovacijos procese nėra – yra tik klausimai, kuriuos reikia išspręsti. Todėl natūralu, kad renovacijos procesui vadovaujant pirmininkui, atsiranda didesnė rizika pavėluoti su daugiabučio renovacijos užbaigimu, sulaukti tam tikrų netikėtumų ir patį daugiabučių jau priduodant valstybinei komisijai“, – vardija G. Ruzgys.
Pašnekovas priduria, kad Panevėžio patirtis rodo, jog geriausią renovacijos kokybę užtikrina bendras pirmininko ir renovacijos administratoriaus darbas – pirmininko dėmesingumo ir profesionalaus administratoriaus žinios papildo vienas kitą, todėl ir renovacijos procesas tampa sklandesnis. „Pirmiausia, pirmininkui nebetenka rūpintis daugybe teisinių ir formalių darbų atlikimu, jis gali susitelkti į kokybes stebėjimą“, – pasakoja G. Ruzgys.
„Budėjimas“ prie daugiabučio nebūtinai užtikrina kokybę
Nors neretai pasigirsta nuomonių, kad itin aukštą renovacijos kokybę gali užtikrinti tik pirmininkas, galintis stebėti rangovų atliekamus darbus kiekvieną dieną, Panevėžio didžiausio administratoriaus atstovas pastebi, kad nepertraukiamas buvimas prie renovuojamo daugiabučio nebūtinai užtikrina geresnę renovacijos darbų kokybę.
„Pirmiausia, renovacijos procese svarbų vaidmenį vaidina ne tik administratorius, bet ir techninis prižiūrėtojas, kuris tiesiogiai atstovauja gyventojus bendraudamas su užsakovu. Net jeigu pirmininkas turi galimybę nuolat stebėti rangovų darbą, tačiau neturi patirties statybų sektoriuje, tai gali neturėti didesnės naudos – juk ir darbų atlikimo technologijos nestovi vietoje. Ši sritis nuolat tobulėja ir norint įsitikinti, kad viskas vyksta teisingai, vien stebėti rangos darbų proceso neužtenka“, – pastebi G. Ruzgys.
Tiems, kas galvoja, jog patikėti pirmininkui modernizacijos procesą kainuos pigiau, nei samdyti profesionalų renovacijos administratorių, pašnekovas primena, kad pagal šiuo metu galiojančias Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos taisykles, valstybe 100 proc. kompensuoja renovacijos projekto administravimo išlaidas.
Vis svarbesnė profesija
Renovacijos Lietuvoje aušroje, daugiabučių modernizacijai galėjo vadovauti tik bendrijos pirmininkai ir tuo metu atnaujinti daugiabučiai net šiandien nesusiduria su rimtesnėmis kokybės problemomis, pastebi techninės priežiūros paslaugas teikiančios įmonės vadovas Saulius Skrodenis. Vis dėlto, pašnekovas neslepia, kad modernizacijai įsibėgėjant, profesinio meistriškumo reikalavimai renovacijos administratoriui didėja.
„Renovacijos administravimas iš tikrųjų reikalauja teisinių ir inžinerinių žinių, kadangi administratoriaus funkcija apima ir renovacijos organizavimą, vykdymą ir priežiūrą“, – pastebi pašnekovas.
Tarp svarbiausių iššūkių, su kuriais susiduria pirmininkai, Saulius Skrodenis pirmiausia įvardija konkurso rengimą, finansavimo gavimą, ataskaitų rengimą. „Kalbant apie modernizacijos darbų priežiūrą iššūkių kiek mažiau. Žvelgiant iš techninio prižiūrėtojo perspektyvos darbas su pirmininku ir su profesionaliu administratoriumi iš esmės nesiskiria. Net konfliktų su rangovais sprendimas labiau priklauso nuo asmenybės, o ne nuo patirties. Be to, jeigu rangovas nedirba kokybiškai, priekaištų sulaukia ir iš gyventojų, ir techninės priežiūros, ir projekto administratoriaus“, – pasakoja pašnekovas.
Renovacijos ramstis – gyventojų aktyvumas
Itin didelę įtaką renovacijos kokybei turi gyventojų aktyvumas – ir tuo atveju, jeigu modernizaciją administruoja pirmininkas, ir tuo atveju, kai ši darbą atlieka profesionalus administratorius.
„Kadangi daugiabučių modernizacija apima daugybę darbų, iš kurių dalis vykdomi butuose, gyventojų dėmesingumo vykdomiems darbams nepakeis ir pats profesionaliausias administratorius“, – pažymi S. Skrodenis.
Pašnekovas pastebi, kad efektyviausiai renovacijos kokybė užtikrinama tada, kai gyventojai ne tik aktyvūs, bet ir konstruktyvūs – pavyzdžiui, gyventojų atstovas dalyvauja kassavaitiniuose susitikimuose su techniniu prižiūrėtoju ir rangovų atstovais, išsako savo ir gyventojų pastabas bei pasiteiravimus.
Užsakymo nr.: PT_77762289