Sureitingavus paraiškas, buvo sudarytas pirmiausia finansuojamų projektų sąrašas, į kurį pateko 313 planuojamų atnaujinti daugiabučių, ir rezervinis sąrašas, kuriame liko 212 daugiabučių namų. Pradėta svarstyti, ar daugiabučiams, vis dar laukiantiems progos atsinaujinti, ne vertėtų imtis savarankiškos modernizacijos ir atskirų energinio efektyvumo priemonių įgyvendinimo. Renovacijos ekspertai sutinka, kad toks scenarijus tikrai įmanomas, tačiau perspėja apie kelis rimtus pavojus, kurie gali tykoti imantis savarankiškos dalinės modernizacijos.
Atnaujinti šildymo punktą ar šiltinti sienas?
Ne paslaptis, daugiausiai svarstant dalinės renovacijos galimybes vilčių dedama į šilumos punkto ir šilumos sistemos atnaujinimą. Tačiau tokios viltys daugumoje senų namų, deja, gali nepasiteisinti, pastebi statybos mokslų daktaras, ilgametis Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų konstrukcijų katedros vedėjas dr. Česlovas Ignatavičius.
„Viena vertus, Vokietijos patirtis rodo, kad vien atnaujinus šilumos punktus ir šilumos sistemą galima sutaupyti apie 20 proc. šilumos. Kita vertus, net jeigu modernizuosime tik šilumos punktą, įdiegsime pačią moderniausią šilumos valdymo sistemą, nepamiršime ir šilumos tinklų bei radiatorių, vis tiek labai daug šilumos išeis pro išorines pastato atitvaras. Galbūt daugiabutis planuotų po kelerių metų apšiltinti ir sienas, pasikeisti langus, tačiau tai reikštų, kad tuos kelerius metus tektų ir toliau šildyti lauko orą. Trumpiau tariant, net atnaujinus šilumos punktą, šilumos sistemą daugiabutis ir toliau sunaudos labai daug šilumos energijos“, – pastebi ekspertas.
Be to, mokslininko teigimu, senų Lietuvos daugiabučių tyko ir kita problema. „Prie didelio šilumos energijos suvartojimo, mūsų daugiabučiai turi ir kitą augančią problemą – susidėvėjusią fasado apdailą. Tai reiškia, kad į sienas patenka drėgmė, kartu su lietaus vandeniu – ir teršalai. Be to, įmirkusi siena praleidžia dar daugiau šilumos ir blogėja ne tik pastato fizinė būklė, bet ir didėja šilumos nuostoliai. Būtent todėl, manau, kad dalinė modernizacija daugeliui daugiabučių nepadėtų. Tačiau jeigu reikėtų rinktis tarp kelių energinio efektyvumo priemonių, siūlau pirmiausia dėmesį atkreipti būtent į išorines atitvaras ir jų apšiltinimą, konstrukcijų sutvirtinimą. Jeigu kitos išeities nėra, galima imtis dalinės modernizacijos, tačiau vis gi palyginčiau ją su situacija, kai žmogus, neturėdamas pinigų dviem batams, iš pradžių įsigyja vieną, o po to – kitą“, – apgailestauja pašnekovas.
Pasirūpinti ir darbų kokybe
Daugiabučių, gaunančių valstybės paramą, modernizacijos kokybe rūpinasi ir renovacijos administratorius, ir techninis prižiūrėtojas, ir dvi valstybinės institucijos – Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) ir Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Kaip rodo patirtis, visiems renovacijos dalyviams ir rangovams prireikė nemažai laiko, kol sukaupta pakankamai patirties, leidžiančios kokybiškai atnaujinti senus daugiabučius. Vienas iš pavojų imantis savarankiškos renovacijos – būtent šios patirties stoka.
„Labai svarbu užtikrinti, kad renovacijos darbus atliktų ne atsitiktiniai žmonės, o profesionalai, bei vadovautis šiltinimo taisyklėmis, leidžiančiomis kokybiškai atlikti darbus ir išlaikyti aukštus standartus“, – pabrėžia pašnekovas.
BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyrius vedėjas Edvardas Petrauskas primena, kad savarankiškai atnaujinant daugiabutį svarbu laikytis įstatymų ir negalvoti, kad savarankiška modernizacija – galimybė sutaupyti pinigų ir apeiti tam tikras taisykles – renovacija, gaunant valstybės paramą ir savarankiška renovacija negali radikaliai skirtis.
„Kad ir ką gyventojai nuspręstų daryti, jiems būtina parengti techninį darbo projektą, jį suderinti, gauti leidimą. Be to, bet kokiems statybos darbams privaloma techninė priežiūra. Tad planuotis modernizacijos biudžetą, reikėtų nusimatyti išlaidas ir šioms reikmėms. Jokių daugiabučio modernizacijos darbo savavališkai vykdyti negalima“, – primena specialistas.
Užsakymo nr.: PT_77614599