Žinoma, kad azoto įsavinimas neviršija 45–50 proc., fosforo – 20 proc., kalio – 25–60 proc. priklausomai nuo augalų ir dirvožemio. Žemdirbiai labai „nestresuotų“, jei augalai įsavintų tokį kiekį maisto medžiagų. Jei dirvožemio kietis viršija optimalias ribas, fosforo augalai gali įsavinti 3–5 proc., o azoto – iki 9 proc. Dėl šios priežasties nuolat primename žemdirbiams, kad pirmiausiai reikia pasirūpinti dirvožemio kokybe.
Planuojant trąšų normas, reikia įvertinti veiksnius, ribojančius biogeninių elementų įsavinimą. Daugelis ūkininkų parenka maksimalias trąšų normas, tačiau tokios „paskaičiuotos“ normos tenka ne augalams, o užteršia aplinką. Introdukuojant agronomiškai svarbius padidinto specifinio aktyvumo mikroorganizmus, galima esmingai padidinti naudojamų trąšų efektyvumą. Introdukuoti mikroorganizmai aktyvuoja dirvožemyje esančius mikroorganizmus ir inicijuoja augaluose bakterinės kilmės fitohormonų sintezę. Naudojant biologinius preparatus, augalai sintetina optimalų ir subalansuotą fitohormonų kiekį, didinantį šaknų absorbcines savybes ir atskirų fermentų sintezę.
Jei augalų šaknų zonoje nėra specifinės naudingos mikrofloros, provokuojamas ekologinės nišos atsiradimas netipiniams mikroorganizmams, kurių dauguma – ligų sukėlėjai. Įvertinus dabartinę augalininkystės būklę, ekologinė ir ekonominė mikroorganizmų naudojimo nauda – akivaizdi. Pvz., tris metus naudojant azotobakterių preparatą Azofix, N120 fone gautas vidutinis 1,25 t ha-1 derliaus priedas, tai reiškia, kad pavasarį investavus eurą, nuėmus derlių grįžo 13 Eur. Kitas ketverių metų bandymas parodė, kad pavasarį panaudojus biologinius preparatus žieminiuose kviečiuose, dirbant žemę po derliaus nuėmimo, degalų sąnaudos vidutiniškai sumažėjo 26 proc.
Kai naudingieji dirvožemio mikroorganizmai įsikuria augalų šaknų rizosferoje, ligų sukėlėjai negali infekuoti augalų. Tyrimai Lenkijoje parodė, kad net labai palankiais ligų plitimui metais, priešsėjinis sėklų apvėlimas biologiniais preparatais (Bactoforce, MaxProlin, Fosfix) ligų plitimą sustabdė 2–3 savaitėms ir turėjo esminės įtakos augalų derlingumui. Taip pat nustatyta, kad sėklos, užaugintos taikant biologizuotas technologijas, mažiau užkrėstos ligų sukėlėjais, tai labai svarbu saugant sėklas ir jas naudojant maisto tikslams bei sėklininkystės ūkiuose.
Parodoje pristatėme ekologiškai saugius kompleksinio veikimo biologinius preparatus. Preparatai sukurti naudojant bakterijas, kurios ne tik fiksuoja azotą iš atmosferos arba transformuoja dirvožemio fosfatus, bet taip pat sintetina amino rūgštis, augimą reguliuojančius junginius, gamtoje egzistuojančius antibiotinius junginius, slopinančius ligų sukėlėjų vystymąsi.
Panaudojus biologinius preparatus sustiprinamas maisto medžiagų įsavinimas, tačiau svarbiausia, kad naudojant biologinius preparatus augalininkystės produkcijoje nesikaupia kenksmingi mineraliniai junginiai. Mikroorganizmai aktyvuoja fermentų sintezę, dėl to intensyviose technologijose naudojant biologinius preparatus padidinama augalininkystės produkcijos energetinė vertė.
Pavasarį populiariausias azotobakterių preparatas Azofix. Preparatas pagamintas iš azotą fiksuojančių bakterijų pasižymi daugiafunkciniu veikimu. Naudojant preparatą esmingai didėja sėklų lauko daigumas, aktyvuojamas šaknų augimas, intensyvėja fotosintezė. Fiziologiškai aktyvios medžiagos aktyvuoja generetyvinių organų formavimąsi ir turi esminės įtakos augalų derlingumui. Naudojant azotobakteres užtikrinamas greitesnis antrinės šaknų sistemos vystymasis, dėl to pagerėja augalų atsparumas sausroms, augalai įgauna atsparumą ligoms dėl sustiprėjusio bendrojo imuniteto. Tyrimais nustatyta, kad padidėjus šaknų aktyvumui augalai 25–35 proc. aktyviau įsavina mineralines maisto medžiagas, tai leidžia sumažinti trąšų normas ir nepatirti derliaus nuostolių. Augalai aktyviau įsavina maisto medžiagas, tačiau nitratai nesikaupia augalų audiniuose, nustatyta, kad jie panaudojami amino rūgščių ir baltymų sintezei, dėl to pagerėja augalininkystės produkcijos kokybė.
Šiais metais žemdirbiams reikės daugiau nei ankstesniais metais sėti vasarinių javų, o sėklų kokybė po praeito rudens pilnai neatitinka reikalavimų. Apvėlus sėklas biologiniais preparatais galima padidinti sėklų lauko daigumą, biologiniai preparatai parenkami priklausomai nuo augalų rūšies, dirvožemio būklės, sėklų kokybės ir prognozuojamo derlingumo.
Plačiausiai pastaruoju metu ūkiuose naudojamas Fosfix preparatas, leidžiantis transformuoti sunkiai augalams prieinamus fosforo junginius. Aukštos žemdirbystės kultūros šalyse žemdirbiai pastebėjo, kad naudojant Fosfix galima efektyviau naudoti fosforo trąšas. Mikroorganizmai, esantys preparate, geba netirpias dirvožemyje esančias fosforo formas paversti lengvai augalams prieinamais junginiais. Mikroorganizmai savo gyvenimo cikluose išskiria įvairias organines rūgštis, vėliau sudėtingų reakcijų metu fosfatai pavirsta į tirpius augalams prieinamus junginius. Dirvožemio mikroorganizmai vykdo fosforo mobilizaciją, bet intensyviose technologijose naudojama daug cheminių medžiagų, slopinančių dirvožemio mikroorganizmus, taip pat mikroorganizmų aktyvumui įtakos turi dirvožemio temperatūra (šios bakterijos pasidaro aktyvios, kai dirvožemis įšyla iki 13°C), drėgnis, tankis, kietis ir t.t. Išpurškus Fosfix, dirvožemio mikroorganizmai aktyvuojami ir jie tampa aktyvūs žemesnėje dirvožemio temperatūroje.
Preparato naudojimo rekomendacijos pateikiamos įvertinus dirvožemio pH, tankį, kietį, drėgmės režimą ir kitus veiksnius.
Užsakymo nr.: PT_77606233