Įvertinti rizikos veiksnius

Prieš paneriant į naują verslo šaką, pirmiausia, reikėtų nepasibodėti įvertinti esamus ar galimus rizikos veiksnius. Pavyzdžiui, pieno supirkimo kainos svyruoja it amerikietiškieji kalneliai. Remiantis Statistikos departamento duomenis, nuo 2013 m. pieno supirkimo kainos nėra stabilios ir, nepaisant trumpų augimų, pastebima bendra mažėjanti supirkimo kainų tendencija. Visa tai apsunkina tokių ūkių sėkmę, o jų finansinė grąža – vis kuklesnė.

Žvelgiant dar plačiau, Lietuvos pažangai reikia daugiau verslo kuriamos pridėtinės vertės. Pavyzdžiui, plečiantis paukštininkystės ūkiams auga viščiukams maitinti skirtų pašarų poreikis, kurie gaminami perdirbant grūdus. Taip šalyje ne tik pagaminamas visiškai lietuviškas produktas, bet ir panaudojami Lietuvos ūkininkų išauginti grūdai bei sukuriamos papildomos darbo vietos.

Paukštininkystė – viena stabiliausiai augančių Lietuvos žemės ūkio šakų. Remiantis Statistikos departamento duomenimis, 2015 metais vienas Lietuvos gyventojas vidutiniškai suvartojo apie 29 kg paukštienos, o tai buvo 12 proc. daugiau nei prieš metus. Netgi lyginant su kitomis Europos Sąjungos šalimis pastebima, jog paukštiena mūsų šalyje nepalyginamai populiaresnė: paukštienos suvartojimas, tenkantis vienam gyventojui, 3 kg viršija Europos Sąjungos šalių vidurkį.

Vieni iš pagrindinių veiksnių, darančių įtaką stabiliam paukštininkystės augimui – didėjantis jos populiarumas vartotojų tarpe. Tai lemia besikeičianti maisto gaminimo kultūra, populiarėjantis greičiau ir patogiau gaminamas maistas, vis didesnė žmonių dalis atsigręžianti į sveikesnę mitybą, ir todėl dažniau pasirenkanti liesesnę mėsą – visaverčiu baltymų šaltiniu vadinamą vištieną.

Harvesting in Lithuania

Verslo plėtrai – ES parama

Jau kelis dešimtmečius ūkininkaujantis Sigitas Petkevičius, šiuo metu savo ūkyje augina 180 tūkst. viščiukų.

Ūkininkas pasakoja, kad be Europos Sąjungos paramos nebūtų pasiryžęs investuoti į verslo plėtrą ir, tikriausiai, vargu, ar būtų pavykę taip stipriai išsiplėsti. „Šiuo metu turime 7 pastatus, kuriuose auginame viščiukus – per metus užauginame 7 jų partijas, o tai yra iš viso net 1,26 mln. viščiukų”, – apie savo verslo apimtis pasakoja ūkininkas. S. Petkevičius teigia, kad paukštininkystę pasirinko, nes ši ūkio šaka turi didelį privalumą – produkcija visuomet yra nuperkama. „Darome ilgalaikes sutartis su skerdyklomis, o tai įneša kur kas daugiau stabilumo”, – teigia ūkininkas.

Europos Sąjunga rūpinasi šalies ūkininkais ir padeda jiems lengviau įgyvendinti verslo plėtrą. Viena tokių programų – 2018 m. vykdoma gyvūnų draudimo įmokų kompensavimo programa, kuria siekiama skatinti ūkininkus diegti ir kurti inovacijas. Šios paramos pagalba gali būti kompensuojama 65 proc. sumokėtos draudimo įmokos sumos. Į šią paramą gali kreiptis ūkininkai, laikantys ūkinius gyvūnus, turintys savo vardu valdą bei yra apdraudęs turimus gyvūnus.

Pašarai – viščiukų sveikatos esminis veiksnys

Kaip pasakoja S. Petkevičius, visame pasaulyje tendencija tokia, kad paukštienos vartojimas auga ten, kur gerėja pragyvenimo lygis, o Lietuva – ne išimtis. Žinoma, paukštininkystėje, kaip ir kiekviename versle, pasitaiko rizikų.

„Jeigu būna dideli karščiai, termometro stulpelis šokteli virš 30 laipsnių, kai kurie paukščiai gali lengviau uždusti”, – pasakoja S. Petkevičius. Pasak jo, auginant viščiukus vieną esminių vaidmenį jų sveikatai lemia ir pašarai bei jų kokybė. „Dabar dėl pašarų kokybės problemų nebekyla – pašarų gamintojai pasiekė labai aukštą lygį“, – pastebi S. Petkevičius. Ūkininkas džiaugiasi, kad gali pasirinkti ir naudoti tokius pašarus viščiukams, kurie pasižymi labai aukšta kokybe.

„Kauno grūdų“ Kombinuotųjų pašarų verslo vadovas Šarūnas Valys pasakoja, kad su pašarų receptūromis dirba didelė ir patikima komanda. „Ūkiams, pagal poreikius taip pat pritaikome pašarus. Turime laboratoriją, bendradarbiaujame su užsienio partneriais, kurie nuolatos tikrina pašarų kokybę“, – apie darbo procesus pasakoja p. Šarūnas Valys. O užtikrinti geriausią kainos ir kokybės santykį „Kauno grūdams“ leidžia ir turimas žaliavų prekybos verslas.

Foto: Organizatorių nuotr.

Patirtis – daugiau nei pusę amžiaus

Įmonių grupės „KG Group” vadovas Tautvydas Barštys vardija ir skaičius, apibūdinančius augančias verslo apimtis. „Per pastaruosius metus matome, kad broilerių supirkimas tiek Vilniaus, tiek Kaišiadorių paukštyne – tendencingai auga“, – teigia T. Barštys. Pavyzdžiui, Vilniaus paukštyne 2017 m. supirkta 6,9 mln. vnt. broilerių, o 2018 m. jau planuojama supirkti 7,1 mln. vnt. broilerių.

Pasak „KG Group“ vadovo, paukštininkystės sektoriaus plėtrą rodo ir įmonės fiksuojami kombinuotų pašarų, skirtų broileriams, pardavimai. „Per pirmus du 2016 m. mėnesius iš viso pardavėme virš 25 tūkst. t. pašarų broileriams, o 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu – jau gerokai virš 27 tūkst. t. pašarų“, – apie rinkos tendencijas kalba T. Barštys ir priduria, kad dėl paukštynų plėtros augs poreikis mėsai, todėl ūkininkų, kurie augintų ir supirkinėtų mėsą ateityje paklausa tik augs.

Viščiukams skirtus pašarus gamina patys „Kauno grūdai“. „Kadangi juos tiekiame ir savo paukštynams, tokiems kaip Vilniaus paukštynas, tad negalime pakenkti patys savo verslui – tai garantas klientams, kad pašarai bus visada itin kokybiški“, – teigia Š.Valys. „Kauno grūdai“ – didžiausia kombinuotų pašarų gamintoja Baltijos šalyse. Patirtis kombinuotų pašarų gamyboje siekia daugiau nei pusę amžiaus, kai išaugus gyvulininkystės ūkiams 1955 m. rekonstruotame Kauno elevatoriuje pradėta kombinuotų pašarų gamyba.