Dviejų Nobelio premijų laureatas, kvantinės chemijos, molekulinės biologijos ir medicinos mokslininkas Dr. Linus Carl Pauling yra pasakęs, jog visos ligos prasideda nuo maistinių mikromedžiagų trūkumo. Pasak pasaulyje puikiai vertinamo mokslininko, kad būtume sveiki ir energingi, mums reikia apie 90 maistinių medžiagų, iš kurių apie 60 – mineralai ir mikroelementai.

95 proc. maisto užauga dirvožemyje

Problema slypi tame, kad nepaisant didžiausių mūsų pastangų sveikai maitintis, maistas dažniausiai nebeturi visų reikalingų maistinių medžiagų. To priežastis – intensyvi žemdirbystė ir dėl to masiškai nualinti dirvožemiai. Tokios aplinkybės sąlygoja mažos maistinės vertės augalus (maistą), o nepakankamos maistinės vertės maistas sukelią fizinę ir psichinę žmonių degeneraciją.

Dar XX a. mokslininkas Dr. Weston Price buvo vienas pirmųjų žinomas dėl teorijų apie mitybos ir žmogaus sveikatos sąsajas. W. Price tyrimai parodė, kad žmonės – karta iš kartos – gali būti puikios sveikatos tik tada, kada vartoja maistinėmis medžiagomis turtingą natūralų maistą. Šiuo atveju ryšys tarp dirvožemio ir žmogaus sveikatos – tiesioginis. Kadangi, kaip skaičiuojama, net 95 proc. maisto, kurį mes suvalgome, užauga dirvožemyje.

Mikroelementų trūkumas dirvožemyje ir maiste yra pagrindinis faktorius, veikiantis žmonijos sveikatą ir gerbūvį. Moksliniai tyrimai parodė, kad apie 33 proc. mūsų dirvožemių patiria vidutinę arba stiprią degeneraciją. Dabartinis degeneracijos mastas yra grėsmingas ne tik mums, bet ir ateities kartoms. Mikroelementų trūkumo eliminavimas yra vienas efektyviausių sveikatos profilaktikos būdų.

Nagrinėjant atskirų maisto produktų maistinės vertės pokyčius rezultatai iš tiesų gali kiek šokiruoti. Pavyzdžiui, per daugiau nei 10 metų bulvėse kalcio sumažėjo net 78 proc. obuoliuose vitamino C – 60 proc., o špinatuose magnio – net 76 proc. Taigi, nors valgome iš pirmo žvilgsnio kokybišką ir pilnavertį maistą, tačiau vertingų maistinių medžiagų su maistu gauname kur kas mažiau nei anksčiau.

Organizme lengviau vystosi uždegiminiai procesai, darantys įtaką lėtinių ligų atsiradimui

Organizmui ima trūkti maistinių medžiagų, nes maiste jų tiesiog yra nepakankamai.

Kas vyksta organizme, jam gaunant nepakankamai medžiagų? Šis ima kaupti vandenį ir toksinus, sutrinka medžiagų apykaita, jaučiamas nuovargis. Galiausiai keičiasi organizmo pH į rūgštinį. O tokioje rūgštinėje terpėje lengviau vystosi onkologiniai susirgimai ir kitos sunkios ligos. Ląstelės negaudamos maistinių medžiagų – keičiasi. Sutrinka dauginimosi ir dalinimosi procesas. Sutrinka ląstelių regeneracija – prasideda organizmo senėjimo procesas.

Visame procese, reikia įsidėmėti, kad organizmo sveikata prasideda ląsteliniame lygyje. Todėl norint būti sveikam, reikia rūpintis, kad organizmo ląstelės būtų tinkamai aprūpintos maistinėmis medžiagomis. Turime ieškoti būdų, kaip kuo natūraliau aprūpinti organizmą reikalingomis maistinėmis medžiagomis.

Žmogaus kūno ląstelės pastoviai dėvisi, todėl jos turi nuolat atsinaujinti. Pavyzdžiui, kepenų ląstelės atsinaujina kas 6 mėnesius, akies tinklainės ląstelės – kas 48 valandas, o odos ląstelės – kas 6 savaites. Tačiau lėtiniai susirgimai atsiranda, kai mūsų ląstelės prarandą galimybę laiku atsinaujinti.

Nors ir ieškoma įvairių būdų, kaip spręsti susiklosčiusią situaciją, tačiau akivaizdu, kad užslėpto alkio problemai išspręsti turi būti kompleksinis sprendimo būdas. Vienas iš jų – naujausios technologijos, padedančios žmogaus organizmui įsisavinti įvairias maistines medžiagas. Taikant patentuotą efektyvaus pasisavinimo technologiją (EPT) sukurta nauja mikrokapsuliuota „SmartHit IV“ efektyvaus pasisavinimo maisto papildų linija, užtikrinanti iki 6 kartų efektyvesnį vitaminų, mineralų ar augalinių ekstraktų įsisavinimą organizme.

Apie ją daugiau skaitykite čia: www.smarthit.lt