Tiksli navigacija – nuostoliams išvengti

Ūkininkai, planuodami savo darbus ir išlaidas, svarsto, kiek tikslinga investuoti į tiksliosios žemdirbystės atributus - tikslias navigacines sistemas ar azoto sensorius. Besidomintiems kyla klausimai, kiek tokios sistemos efektyvios, kokią naudą jos duoda. Lietuvoje šiomis sistemomis prekiauja keletas didžiųjų pasaulio gamintojų, pavyzdžiui, „TopCon“, „Teejet“. Jas Lietuvoje atstovauja bendrovė „Agrokoncerno technika“, galinti pasiūlyti įvairias tręšimo sistemas: nuo paprasčiausių iki visiškai automatizuotų, maksimaliai trąšas taupančių sprendimų.

Žemės ūkyje naudojamos navigacinės sistemos paprastai skirstomos pagal jų tikslumą ir funkcijas. Lyginant paprastųjų ir tiksliųjų sistemų paklaidas, galima pamatyti, kad paprastųjų sistemų tikslumo svyravimas gali siekti net 66 cm, o tiksliųjų sistemų - tik 4 cm. Jei navigacija yra paprasta ir turi didesnę paklaidą, tai gali reikšti neišdirbtus arba neužsėtus žemės ruožus ar piktžolių salas, kurios leidžia piktžolėms plisti visame lauke. Jei tokia navigacija naudojama tręšimo ar purškimo technikoje, tai gali reikšti nepatręštus ar nenupurkštus plotus, arba priešingai - pertręštus ar perpurkštus plotus. Bet kokiu atveju tai reiškia tą patį – nuostolius ir bereikalingą resursų eikvojimą.

Specialistai kol kas pastebi, jog Lietuvos ūkininkai vis dar dažniausiai pasirenka navigaciją, veikiančią 66 cm paklaida. Tokie sprendimai neretai daromi ne tik dėl kainos skirtumo, bet ir nežinojimo. Norint atsakingai pasirinkti geriausią sprendimą, svarbu įvertinti visus aspektus. Žemės ūkyje naudojama navigacija, vadovaudamasi iš palydovų gaunamais signalais, apskaičiuoja prietaiso buvimo vietą. Įprastinių navigacinių sistemų tikslumas labai priklauso nuo palydovų signalų skaičiaus - kuo daugiau jų fiksuoja navigacinė sistema, tuo tiksliau prietaisai dirba. Kuo tiksliau dirba prietaisai, tuo mažesnės sąnaudos kurui, efektyviau panaudojamos trąšos bei agrochemija.

„Perskaito“ augalus

Dar vienas šiuolaikinis įrengimas, didinantis tręšimo efektyvumą, – azoto sensorius. Pasaulinio garso bendrovė „Topcon“, kurios atstovas Lietuvoje yra „Agrokoncerno technika“, siūlo azoto sensorius „CropSpec“. Ši sistema važiuojant per lauką lazerio impulsais nuskaito augalų žalumą (žalumas rodo augaluose susikaupusio chlorofilo kiekį). Jei augalas yra sukaupęs pakankamai azoto, jis bus tamsiai žalias ir atvirkščiai - jeigu azoto trūksta, augalas yra „alkanas“ – jis bus blyškus.

Azoto poreikis augalams gali būti skirtingas net to paties lauko skirtingose vietose. Sensoriai leidžia išberti trąšas taip, kad jos būtų paskirstytos atsižvelgiant į azoto kiekį augaluose – ten kur jo trūksta labiau, beriama didesnis kiekis trąšų, ten kur jo daugiau – beriama mažiau arba išvis neberiama. Įvairius azoto sensorius naudojantys ūkiai pateikia duomenis, kad naudojant sensorius yra sutaupoma net iki penktadalio azotinių trąšų. Jei skaičiuotume pinigais, naudojant azoto sensorius, trąšų galima sutaupyti net iki 3000 eurų šimtui hektarų. Be to, kad taupomos lėšos, reikalingos trąšoms įsigyti, žemdirbys gauna ir dar didesnę ir svarbesnę naudą - užauginto derliaus kokybę ir didesnį derlingumą.

Technologijos leidžia taupyti

Modernia šiuolaikine žemdirbiams skirta technika prekiaujančios bendrovės „Agrokoncerno technika“ direktorius Donatas Višniauskas sako, jog tiksliųjų technologijų skverbimasis į žemės ūkį yra nesustabdomas, nes jos supaprastina darbą ir atneša nauda – leidžia išvengti neapdirbtų dirvos plotų, pertręšimo ir kitų dalykų, kurie susiję su žmogiškaisiais faktoriais arba mažu navigacijos tikslumu. Naudojant šiuolaikinę techniką, anot D.Višniausko, galima išvengti to, kad kažkuri lauko vieta bus nenupurkšta arba nepatręšta, taip pat galima pagerinti piktžolių išnaikinimą, garantuoti tolygų augalų vystymąsi.

Naudojant pažangias technologijas, sumažėja be reikalo nuvažiuoti atstumai – taip sutaupomas kuras, laikas, mažėja įrenginių nusidėvėjimas, sumažinamas krūvis operatoriui – jis trumpiau dirba, gali labiau susikoncentruoti į atliekamą darbą, o ne į technikos vairavimą.

Žemdirbystės ateitis

Anot „Agrokoncerno technika“ vadovo, ūkininkus šiandien gali išgąsdinti reikalingos pradinės investicijos į modernių sistemų diegimą ir mokymasis naudotis naujais įrengimais. D.Višniauskas sako, kad atsakymą į klausimą, ar verta investuoti į modernias sistemas, kiekvienas turi surasti sau pats, įvertinęs savo galimybes ir poreikius.

Čekijoje už navigacijos signalo tikslinimą (jei navigacija veikia 4 cm paklaida) reikia mokėti 700 eurų metinį mokestį vienam įrenginiui. Kitas variantas – galima statyti savo bazines stotis, kurios kiekviena kainuoja apie 9 tūkst. eurų, tačiau reikia atkreipti dėmesį, kad tos stoties veikimo spindulys - 30 km. Čekijos žemdirbiai paskaičiavo, kad 250 hektarų dydžio ūkyje investicijos į tikslumą atsiperka per metus.

Lietuvoje navigacijai reikalingam realaus laiko kinematiniam signalui (angl. Real Time Kinematic, sutrumpintai RTK) gauti yra keletas pasirinkimų – mažiau investuoti į įrangą ir mokėti abonentinį mokestį arba rinktis įrangą su įdiegtu interneto ryšiu ir naudotis nemokamai.
„Efektyvus resursų naudojimas ir maksimalus rezultatas - tai žemdirbystės ateitis. Tiksliosios žemdirbystės sistemos padeda taupyti ir gerinti kokybę, todėl jomis reikia naudotis jau šiandien“, - sako „Agrokoncerno technika“ vadovas.

Užsakymo nr.: PT_77329509