Laura su savo antrąja puse jau dvejus metus bendrą gyvenimą kuria nedideliame būste Vilniuje. Vos 36 kvadratinių metrų bute – vienas kambarys ir atskira virtuvė. Vietos tokiame bute nėra daug, todėl, pasak jaunos moters, nusprendę su draugu kartu apsigyventi mažame būste, abu turėjo suprasti, kad erdvių pasiskirstymas – neišvengiamas. Pora dar ir dabar prisimena iššūkius, kurie užklupo persikėlus gyventi kartu.

„Vienas didžiausių sunkumų – asmeninės erdvės ir pareigų pasiskirstymas. Turi pasidalinti erdvę, kur veiksi ką nors – gal skaitysi knygas, o kitas garsiau žiūrės televizorių. Gerai, kad mūsų namuose virtuvė yra atskirai. Jeigu man reikia anksčiau atsikelti ir užbaigti darbus prie kompiuterio, kad neskrebinčiau garsiai miegamajame, einu į virtuvę“, – pasakoja Laura.

Zonų pasiskirstymas namuose padeda ne tik išvengti nemalonių situacijų. Pasak psichologų, tai – ir vienas kertinių receptų sėkmingo gyvenimo kartu pradžiai. „Kai poros nusprendžia apsigyventi kartu, kiekvienas atsineša poreikį savo asmeninei erdvei. Žmogus yra individualus, turintis tiek savo daiktus, tiek ir pomėgius. Kai reikia apsigyventi vienoje erdvėje ir visa tai sukombinuoti, gali prasidėti trintis, jei žmonės nemoka prisitaikyti vienas prie kito. Tuomet gali nervinti ir ne ten padėti daiktai, ir visa buitis. Bet kokiu atveju, visiems reikia asmeninės erdvės ir zonos, kurios kiti nelabai gali peržengti”, – sako psichologė Algina Šamonskienė.

Kiekvienas būsto gyventojas savąją erdvę gali naudoti pagal poreikius. Pavyzdžiui, vieniems ji gali gali būti reikalinga poilsiui, darbui ar knygoms skaityti, kitiems – žiūrėti televizorių. Svarbu, kad visi galėtų rasti laiko ir erdvės sau ir jaustųsi gerai. „Pavyzdžiui, moteris gali turėti mažą, tik jos vienos kosmetikos staliuką, vaikai – jų asmenines daiktadėžes žaislams susidėti ar stalčius. Ir reikia laikytis šių taisyklių. Jei vienas nuolat dedasi šepetėlį ant spintelės, reikėtų tai gerbti ir leisti tam žmogui šepetuką ten laikyti. Jei kažkuriam iš žmonių tokia tvarka nepatinka – reikia kalbėtis“, – teigia A. Šamonskienė.

Taisyklės atsiranda natūraliai

Poros apsigyvenimas kartu reiškia ir didesnį daiktų bei rūbų skaičių. Su draugu gyvenanti Laura pastebėjo, kad dažnai vietų pasiskirstymas drabužiams įvyksta natūraliai. „Spintoje vietą pasidalinome per pusę, bet dabar žiūrime, kad mano drabužių yra trys ketvirtadaliai, o draugo drabužių mažiau, tai kažkaip natūraliai ši taisyklė išsivystė“, – šypsodamasi pasakoja moteris.

Jei gyvenama mažesniame būste, ne pirmo būtinumo daiktų perkama mažiau. Pasak Lauros, suprasdami, kad namuose jie su draugu neturi daug vietos, pirko mažiau baldų ar interjero detalių. Tai gali būti ir privalumas,ir trūkumas, nes , pasak Lauros, ilgainiui toks gyvenimas gali atrodyti kaip „amžinas studentavimas“.

Erdvių pasiskirstymas ar daiktų išdėliojimas – išsprendžiama problema. Tačiau yra dalykų, ypač mažame būste, kurie gali tapti rimta problema. Pavyzdžiui, gali kentėti net miego kokybė.

„Man labai norėtųsi, kad miegamasis atliktų tik miegamojo funkciją. Kad jame nebūtų televizoriaus, kad galėtum ateiti ir miegoti. O mūsų būste tai yra ir darbo kambarys, ir miegamasis, ir svetainė. Tai trukdo miegoti. Grįžti po darbų, lova ištiesta. Kadangi ji viena ir nėra atskirų poilsio zonų, atsiguli į tą lovą ir galiausiai ji tau tampa įkyri“, – tvirtina Laura.

Turi ir privalumų

Nors gyvenimas kartu mažame būste po kurio laiko gali sukelti trintį tarp žmonių, Laura pasakojo to išvengusi. Pasak psichologų, norint išvengti konfliktų ir trinties – svarbiausia kalbėtis. „Žmonės turėtų toleruoti vienas kito pomėgius, laiką su draugais ar laiką sau, kalbėtis apie savo poreikius bei ieškoti kompromisų“, – pataria A. Šamonskienė.

Tiesa, gyvenimas mažame būste gali padėti atrasti naujų pomėgių. Pasak Lauros, nenorėdami daug laiko leisti mažose erdvėse, jie su draugu pradėjo ieškoti alternatyvų. „Pastebėjome, kad mažokas butas skatindavo jį palikti. Todėl dažniau važiuodavome į gamtą arba pas antros pusės tėvus, kurie turėjo namą“, – sako moteris.

Dizaineris pataria

Kaip pastebi „IKEA“ interjero dizaineriai, poros, nusprendusios apsigyventi kartu, šį vieną gražiausių gyvenimo etapų neretai pradeda nedideliuose būstuose. Kasdieniai darbai, asmeniniai pomėgiai ir daiktai bei bendros svajonės – viskas turi tilpti vienuose namuose. Kad būtų galima džiaugtis laimingomis akimirkomis kartu, o trintis mažuose namuose nepakištų kojos – yra keletas gudrybių bendrai erdvei įsirengti ar patobulinti.

„Pagrindinių taisyklių – atskiras zonas suplanuoti ir įsirengti reikia iškart apsigyvenus. Atsižvelgiant į žmonių poreikius, suplanuokite, pavyzdžiui, miego ir poilsio zonas, kompiuterinių žaidimų ir darbo erdves", – sako IKEA interjero dizainerė Morta Žukaitė.

Nepaisant to, kad jūsų būstas nėra didelis, pažvelkite į jį kitu kampu ir ieškokite sprendimų:

- Skirtingų spalvų, formų ir dydžių kilimai padės atskirti skirtingas zonas. Taip pat šią funkciją puikiai atlikti gali ir užuolaidos.

© Inter IKEA Systems B.V. 2018

- Baldai, pavyzdžiui atviros lentynos, tvirtinamos į lubas, bus pertvara tarp skirtingų erdvių: vieną jų dalį galite naudoti daiktams, reikalingiems miegojimo ar svetainės zonoje sudėti, o kitą – viskam, ko prireikia virtuvėje.

Foto: Inter IKEA Systems B.V. 2018


- Suskleidžiamas stalas – tai puiki pusryčių ar darbo vieta dviems. Išskleistas stalas leis pasikviesti ir lengvai sutalpinti jūsų draugus.

Foto: Inter IKEA Systems B.V. 2018


- Sulankstomos kėdės – dar viena mažų namų gudrybė, kuri neužims daug vietos.

Foto: Inter IKEA Systems B.V. 2018


- Sofa-lova kambario viduryje padės atskirti poilsio ir maisto gaminimo zonas. Taip pat rinkitės tokius baldus, kurie gali atlikti ne vieną būtiną funkciją: sofą-lovą, staliuką-daiktadėžę.

Foto: Inter IKEA Systems B.V. 2018
Foto: Inter IKEA Systems B.V. 2018



Užsakymo nr.: PT_77114101