Kėdainių „Šviesiosios“ gimnazijos direktorė Violeta Liutkienė pasakoja, jog „Sėkmės ir lyderystės“ mokyklos veikloje dalyvauja ne tik gimnazijos, bet ir 7–8 klasių viso rajono progimnazijų mokiniai. V. Liutkienė teigia, jog „Sėkmės ir lyderystės“ mokyklos auklėtiniams ji net pavydi: „Šie mokiniai mokosi tokių dalykų, kuriuos mes šiek tiek „kabinome“ studijuodami, bet kartu su jais tų dalykų mokomės dabar.“
Gimnazijos direktorė teigia, jog „Sėkmės ir lyderystės“ mokyklos mokiniai yra mokytojams „nepatogūs“ vaikai – ties kiekvienu abejotinu mokytojo nurodymu jie klausia „kodėl, kam, kaip?“. Pašnekovės nuomone, tai jau rodo tam tikrą asmenybės formavimąsi.
Neformaliojo ugdymo mokyklos gimnazijoje atsiradimo istorija, direktorės teigimu, įdomi ir netikėta. V. Liutkienė pasakoja, jog viskas prasidėjo nuo to, jog pirmiausia mokytojai pradėjo dalyvauti lyderystės paskaitose: „Klausydamiesi mes galvojome, kaip būtų gerai, jei viską girdėtų ir mokiniai.“
Mintis, jog reikia kažką panašaus kurti gimnazijoje brendo: „Staiga ponia Jolanta Blažytė ateina su pasiūlymu, kuris buvo praktiškai identiškas. Mes suradome bendrą kalbą, esme jai už tai dėkingi, jog ji atėjo būtent pas mus“, – teigia V. Liutkienė. Direktorė pasakoja, jog darbo, įgyvendinant šią idėją tikrai buvo daug.
Šiuo metu neformaliojo ugdymo skyriuje – „Sėkmės ir lyderystės“ mokykloje ugdomi 129 vaikai, tačiau V. Liutkienė teigia, jog jei priimtų visus norinčiuosius, auklėtinių skaičius išaugtų iki 200. Vaikai į neformaliąją mokyklą atrenkami ne pagal pažymius: „Vaikai rašo motyvacinį laišką, prašymas yra, jog motyvacinį laišką rašytų vaikai, nes skaitant laišką, iš tikrųjų matai – ar nori vaikas, ar nori tėvas.“
Verslui rūpi ateities lyderiai
„Sėkmės ir lyderystės“ mokyklos mecenatė, koncerno „Vikonda“ valdybos pirmininkė Jolanta Blažytė pasakoja, jog idėja įkurti tokią mokyklą Kėdainiuose gimė atsiradus poreikiui: „Na, matyt, visos idėjos gimsta iš kritinių situacijų. Idėja įkurti tokią mokyklą pirmiausia gimė todėl, kad atsirado toks poreikis, poreikis kaip verslininkei, nes ilgą laiką dirbdama versle, aš pastebėjau, kad didžiausia verslo problema, galbūt net ir valdžios problema ta, jog trūksta gerų vadovų, gerų lyderių.“
J. Blažytė teigia esanti įsitikinusi, jog daugelis valstybės problemų, tokių kaip nedideli atlyginimai, yra taip pat susiję su tuo, jog įmonėse trūksta gerų vadovų. „Sėkmės ir lyderystės“ mokyklos išskirtinumu mecenatė įvardija tai, jog pastarojoje yra lavinami visai kitokie mokinių įgūdžiai, nei numato švietimo sistemos programos.
Pašnekovė pasakoja, kad ugdomi „minkštieji įgūdžiai“: kūrybiškumas, emocinis, dvasinis intelektas, kritinis, sisteminis mąstymas: „Tai neturi nieko bendra su žinių perdavimu, tiesiog yra ugdomas „asmenybinis stuburas.“
Pasidomėjus, ar J. Blažytė galėtų išskirti „Sėkmės ir lyderystės“ mokyklos rezultatus, ji teigia, jog šią mokyklą lankantys vaikai jau yra kitokie: „Vaikai yra kitokie, nei juos norėtų matyti švietimo sistemos valdininkai. Jie yra drąsesni, kūrybiškesni, jie jau žino, ko jie nori gyvenime, jais jau taip lengvai nepamanipuliuosi. Jau turiu atsiliepimų, kad išugdžiau kitokius vaikus ir tuo labai džiaugiuosi.“
Pašnekovė mano, jog tokia mokykla Lietuvoje pirmoji. J. Blažytės teigimu, tai pilotinis projektas, kuris gali būti laikomas pavyzdžiu valstybėje. Neformalios mokyklos rėmėja džiaugtųsi, jei paskui jį sektų ir švietimo sistemos kuriamos strategijos: „Šioje srityje lyderių labiausiai reikia verslininkams. Galų gale, verslininkai yra tie, kurie pirks tą „produktą“, kurį dabar „gamina“ švietimo sistema.“
J. Blažytė taip pat turi ir savo idėją Lietuvai: „Mano idėja Lietuvai – gabiems vaikams taikyti specialią programą. Suprantu, jog per vieną dieną nepakeisime švietimo sistemos, mano siūlymas buvo daryti tai mažais žingsneliais ir tokią programą pradėti taikyti pirmiausia gabiems vaikams.“
Mokiniams paskaitas veda profesionalai
„Manau, jog paprastoje mokykloje viskas yra orientuota į egzaminą, jo išlaikymą ir nebelieka laiko kūrybai. „Sėkmės ir lyderystės“ mokykloje viskas vyksta atvirkščiai. Mokiniams yra duodama laisvė išreikšti save. Mes turime leisti vaikams būti savimi ir mokyti gyvenimui ne egzaminams“, – teigia „Sėkmės ir lyderystės“ mokyklos koordinatorė Gitana Kaupienė.
G. Kaupienė teigia, jog neformalusis ugdymas turėtų paraleliai eiti su formaliuoju nuo pat pirmosios klasės – taip būtų geriausia: „Mūsų mokykla yra popamokinė veikla, neformalus švietimo skyrius, tačiau be abejo, tai yra kur kas geriau negu nieko. Jei Lietuvoje, kiekvienoje mokykloje būtų galima tai turėti, tikiu, jog vaikai būtų tikrai turtingesni savo vidumi.“
Pirmaisiais neformalios mokyklos gyvavimo metais dėstė labai daug gimnazijos mokytojų. G. kaupienė pasakoja, jog dabar „Sėkmės ir lyderystės“ mokyklos auklėtiniai turi galimybę klausytis įvairių savo srities profesionalų paskaitų: „Paskaitas veda konsultantai, asmeniniai treneriai, žmonės su patirtimi, praktika. Stengiamės kviesti plačiai mąstančius, jaunus žmones. Buvome pasikvietę ir Paulių Kovą, taip pat Aušrą Maldeikienę. Kviečiame svečius ir iš užsienio.“
Ministrė iniciatyvą palaiko
Kėdainių „Šviesiojoje“ gimnazijoje lankėsi švietimo ir mokslo ministrė Jurgita Petrauskienė, kuri apsilankymo metu bendravo su gimnazijos mokiniais, jų tėvais, mokytojais bei „Sėkmės ir lyderystės“ mokyklos rėmėja J. Blažyte.
Susipažinusi su „Sėkmės ir lyderystės“ mokyklos koncepcija J. Petrauskienė teigia, jog tokios ir panašios alternatyvos švietimo srityje, visoje Lietuvoje, yra sveikintinos: „Visos iniciatyvos, kurios prisideda prie sėkmingos asmenybės ugdymo yra tikrai sveikintinos ir palaikytinos.
Sėkmingos iniciatyvos yra tada, ką įrodo ir šios mokyklos pavyzdys, kai visas pastangas ir pajėgas suburia tiek pati mokykla, tiek mokytojai, vadovai, tiek ir mokyklos bendruomenė – juk mokykla nėra tik pastatas, tai yra ir tėvai, ir savivalda, ir vietinis verslas. Kai visi deda pastangas, kad ne tik formalios švietimo veiklos, bet ir neformalios vyktų sėkmingai, manau, tai yra puiku.“
Ministrė patikino, jog tokių neformaliojo švietimo pavyzdžių yra ir daugiau Lietuvoje, nors „Sėkmės ir lyderystės“ mokykla tokia vienintelė: „Tikrai labai smagu, jog verslas randa įvairių kelių, kaip gali prisidėti prie jaunosios kartos ugdymo, prie kompetencijų stiprinimo.“
J. Petrauskienė teigia mananti, jog geros iniciatyvos, kurios lengvai „prigyja“ nebūtinai yra tos, kurios yra nuleidžiamos „iš viršaus“. Ministrė tikina, jog siekiant tobulinti šveitimo kokybę, yra atliekami sisteminiai darbai, tokie kaip ugdymo turinio peržiūra: „Esminis klausimas – ko mes mokome šiandien mokykloje ir kaip mes mokome?
Kalbant apie neformalaus švietimo svarbą, šiais metais valstybės biudžete yra numatyti papildomi 4 mln. eurų, kuriais bus skatinamos įvairios iniciatyvos, neformalaus švietimo programos. Švietimo politikos kontekste, mūsų didelė atsakomybė yra kurti platformą, kad visos geros intencijos, kurios ateina iš vietos bendruomenių, iš vietos verslų, iš vietos savivaldų, rastų galimybę susitikti.“
Išmokome nebebijoti
Savo patirtimis „Sėkmės ir lyderystės“ mokykloje dalinęsi gimnazijos 1–2 klasių mokiniai, beveik visi iki vieno tikino, jog ši mokykla jiems padėjo išmokti viešojo kalbėjimo subtilybių, atrasti save, užsibrėžti tikslus, susikoncentruoti ties jais ir stengtis juos įgyvendinti.
„Šioje mokykloje nugalėjau scenos baimę, išsikėliau tikslą, kurio siekiu ir tikiuosi, jog jį kažkada įgyvendinsiu. Nebebijau išsiskirti iš grupės žmonių, nebebijau reikšti savo nuomonę. Atėjau iš visiškai kitokios mokyklos, iš pradžių ir pati buvau labai nedrąsi, bet mano mama labai didelį darbą padarė. Pirmą kartą į šią mokyklą pretenduodama nepatekau, bet mano mama nenuleido rankų“, – pasakojo gimnazistė Ieva Cesevičiūtė.
Taip pat mokiniai išskyrė vykstančias stovyklas bei kitas išvykas, kurių metu, neformalioje aplinkoje jiems tenka bendrauti su garsiais Lietuvos žmonėmis, klausytis įvairių paskaitų, lavinti savo užsienio kalbas, mokytis kūno kalbos, net susirasti draugų. Paklausus, ar tokių mokyklų reikėtų Lietuvoje ir daugiau, jaunieji pašnekovai patikino, jog tikrai taip – tokių mokyklų dėka mokiniai pasikeičia.
„Stovykloje pradėjau labiau pasitikėti savimi, išmokau kalbėti viešai, nebebijoti. Jaučiu, jog šioje mokykloje gauname visapusišką išsilavinimą, kitaip nei įprastoje mokykloje. Manau, jog Lietuvoje tokių mokyklų tikrai reiktų daugiau, nes tokioje mokykloje mes išmokstame kur kas daugiau gyvenimiškų dalykų, kurie mums ir padeda tapti ateities lyderiais“, – pasakojo gimnazijos pirmokas Airidas Zauka.
Papasakojo, kaip įgyvendintų idėjas Lietuvai
Daugiau nei tuzinas „Sėkmės ir lyderystės“ mokyklos auklėtinių pristatė pasirinktos idėjos Lietuvai įgyvendinimo planą. Mokinių dėmesio susilaukė įvairios idėjos – dviguba Lietuvos pilietybė, dviračių takas per visą Lietuvą, gabiems mokiniams taikyti specialią programą ir kitos. Tačiau bene labiausiai gimnazistų akį patraukė idėja „Mokiniams – jokių namų darbų“.
„Viena iš priežasčių – pagarba mokytojo darbui. Mano šeimoje yra mokytoja ir aš matau, kaip jai tenka sėdėti iki išnaktų taisant namų darbus. Todėl manome, jog įgyvendinus šią idėją nebūtų taip darbu apkraunami mokytojai. Siūlome namų darbus pakeisti vienu dideliu projektu metams, pavyzdžiui, savanoryste, pasibandymu įsteigti kokią nors organizaciją“, – teigia gimnazistė Viltė Šlikaitė.
Gimnazistė Austė Šilkaitytė siūlo idėją be jokių namų darbų įgyvendinti per dešimtmetį: „Siūlau vykdyti dešimties metų pasiruošimo projektą ir po dešimties metų mokiniai galėtų grįžę namo neruošti namų darbų. Pirmieji metai – planavimas, naujų programų sudarymas, antrieji metai – naujų mokytojų ieškojimas, nes jų tikrai prireiktų – klasės pamažėtų.
Treji–penktieji metai – naujų mokyklų statymas ir mokytojų paruošimas, per šeštus–septintus metus toliau būtų tobulinamas mokytojų ugdymas. Aštuntaisiais plano metais su programa supažindami mokiniai, o devintaisiais metais vyktų persikėlimas į naujas mokyklas. Dešimtaisiais metais programą pradedama bandytis.“
Užsakymo nr.: PT_77075063