Nacionalinis kraujo centras (toliau – NKC) ėmėsi iniciatyvos – kuria donorų skatinimo iniciatyvą – jau ne vienerius metus oganizuoja per visą Lietuvą daug akcijų, kviečia į pagalbą žinomus visuomenėje žmones, kad šie rodytų pavyzdį, rengia ekskursijas, skaito ugdymo įstaigose paskaitas, aktyviai dalyvauja kultūriniuose ir sveikatinimo renginiuose ir štai ambicijų nestokojančio ir nuoseklaus darbo dėka Lietuvoje 2017-ieji buvo lūžio metai – nuo birželio mokamų donorų nebėra.
Ateities siekiamybė pagaliau virto realybe. Pasak NKC, dabar didžiausias iššūkis – nepaleisti, išlaikyti šį rodiklį, ypač, kritiniais laikotarpiais.
Kraujo donorystė stiprina imuninę sistemą
„Iššūkiai lydi nuo to laiko, kai pradėjome skatinti neatlygintiną kraujo donorystę. Iki tol dauguma donorų, atėję duoti kraujo, buvo įpratę gauti už tai atlygį. Nacionalinis kraujo centras jau daugiau nei ketverius metus nuosekliai laikosi ES direktyvose akcentuojamo principo – donorystė negali būti pasipelnymo šaltinis. Todėl aktyviai dirbame šia kryptimi – kviečiame, raginame, skatiname, šviečiame visuomenę, kad žmonės būtų motyvuoti tai daryti neatlygintinai“, – teigia Nacionalinio kraujo centro direktorė Joana Bikulčienė.
Kraujo donorystė nuo senų laikų apipinta įvairiausiais mitais – tai baimė užsikrėsti infekcijomis, žmonės bijo priprasti prie procedūros, nes organizmas, neva reikalaus duoti kraujo, kraujas bus parduotas į užsienį ir pan. Geriausias priešnuodis mitams – realiais faktais pagrįsta informacija, laužanti mitus. Eskpertų teigimu, prie kraujo davimo žmogus negali fiziologiškai priprasti, nebent atsiranda įprotis daryti gerus darbus.
Lietuvos ir kitų šalių ilgametė patirtis rodo, kad nuolatinė kraujo donorystė neturi neigiamos įtakos sveikatai, o priešingai – skatina ląstelių atsinaujinimą, stiprina imuninę sistemą, ugdo organizmo gebėjimą greičiau reaguoti į kraujo netekimą. Moksliniai tyrimai atskleidė, kad kelis kartus per metus reguliariai kraujo duodantys žmonės, avarijos ar sudėtingos operacijos metu stipriai nukraujavę, turi gerokai daugiau galimybių pasveikti, išgyventi, nei kraujo neduodantys.
„Mitas apie kraujo pardavimą į užsienį gimė dėl to, kad Lietuvoje nėra vaistinių preparatų gamyklos – plazmą į vaistus perdirba kitų šalių farmacinės įmonės. O kraują į užsienio šalis iš Lietuvos galima išvežti tik humanitarinės pagalbos kitai šaliai tikslais ir tik mūsų Vyriausybei leidus“, – teigė Nacionalinio kraujo centro direktorė Joana Bikulčienė. Pasak jos, ilgametė praktika rodo, kad gerokai sumažėja donorų žiemos metu – kai prasideda peršalimo ligos, priešventiniu ir pošventiniu laikotarpiais, studentų mokslo sesijų, atostogų metu. Taip pat sunkesnis periodas pasikartoja ir vasarą. Adekvačiai padidėja ir įvairių traumų, nelaimingų atsitikimų tikimybė. Tuomet ir pajuntamas ligoninėse kraujo stygius.
Kraujo donorystės saugumo užtikrinimas – pažangiausiai metodais
Viena svarbiausių grandžių, užtikrinančių kraujo donorystės saugumą, yra kraujo tyrimai. Jie atliekami kiekvieną kartą donorui duodant kraujo – prieš kraujo davimo procedūrą ir po jos. Jie būtini ABO kraujo grupei, Rh faktoriui, Kell antigenui (pirminiams donorams), hemoglobino kiekiui kraujyje nustatyti ir infekcijos rizikai įvertinti.
„Kraujas taip pat ištiriamas visapusiškai dėl tokių dažniausiai šalyje pasitaikančių virusinių ligų, kaip hepatitas B, C, ŽIV ir sifilis. Laboratorinė įranga ir reagentai nuolat tobulėja, perkame tik tokias ištyrimo priemones, kurių jautrumas ir specifiškumas atitinka teisės aktų reikalavimus donorų kraujui“, – pasakoja J. Bikulčienė.
Nuo 2005 m. Centre visų donorų kraujas pradėtas tirti molekulinės biologijos laboratorijoje „NAT“. Tai pirmoji tokia laboratorija Lietuvoje, kurioje tiriant donorų kraują atliekamas pažangiausias šiuo metu pasaulyje nukleino rūgščių amplifikacijos tyrimas. „Per parą nuo kraujo surinkimo turi būti pagaminti trys kraujo komponentai: plazma, eritrocitai ir trombocitai. Ir visa tai atliekama specialia įranga ir technologijomis. NKC naudojama laboratorinė įranga bei tyrimai yra itin didelio jautrumo ir specifiškumo, nes specialistai privalo „pagauti” bet kokią per kraujo tyrimą matomą ligą net jos lango periodu“, – apie naujausias naudojamas technologijas pasakoja NKC direktorė. Pasak jos, jeigu atlikus kraujo tyrimą kyla nors menkiausių abejonių, asmuo siunčiamas pas savo gydytoją nustatyti diagnozę, o toks kraujas gydymo įstaigoms neišduodamas.
Žmonės tampa vis labiau pilietiški
Pasiekta šimtaprocentinė neatlygintina donorystė kalba pati už save. Kaip pasakojo NKC direktorė, ypatingai smagu, kada ateina naujas žmogus – jaunas, aktyvus, pilietiškas, sveikai mąstantis, sveikai gyvenantis bei socialiai atsakingas. Ir ne vienas – paskui save atsiveda būrį bendraminčių. Pasak jos, NKC turi puikiausių pavyzdžių, kada jauni žmonės ateina su komanda bendradarbių, bendramokslių, kaimynų, giminaičių prasmingai atšvęsti ryškesnės sukakties. Pastaruoju metu stebina ir rajonai, maži miesteliai, nedidelės bendruomenės, kurios kviečia pas save surengti donorystės akcijas. Tai rodo, kad žmonės tampa vis labiau pilietiški. Juk duoti kraujo – puiki savanorystės rūšis.
NKC patenkina daugiau nei 70 proc. visų šalies gydymo įstaigų kraujo komponentų poreikio, kitą dalį dalinasi Santaros ir Kauno klinikų kraujo centrai.
Užsakymo nr.: PT_76659091