Ispanai loterijos bilietui negaili ir 200 eurų, o kiek išleidžia lietuviai?

Kalėdiniai žaidimai dėl savo išskirtinės prizų gausybės tampa laukiamiausiomis metų loterijomis. Didžiuliai laimėjimai bei įvairiausi prizai masina žmones, tad loterijos bilietai tampa simbolinėmis dovanomis artimiesiems ir draugams ar net sau. Žvelgiant pasauliniu mastu, nors lietuviams loterijos ir patinka, pomėgiu žaisti mūsų šalis neišsiskiria – esame vieni paskutiniųjų Europoje.

Ispanai perka bilietus po 200 eurų

Ispanai - užkietėję loterijų mėgėjai, o loterijų tradicijos šioje šalyje siekia net kelis šimtmečius. Kaip skelbia „The Telegraph“, didžiausioje pasaulyje laikomoje „El Gordo“ loterijoje žaidžia net apie 75 proc. ispanų, o prizinis fondas per metus siekia net kelis milijardus eurų.

Įprasta, jog brangesni bilietai lemia didesnį laimėjimų skaičių. Skaičiuojama, kad maždaug kas šeštas bilietas – laimingas, o tradicija žaisti su šeima ir draugais gyvuoja jau ne vienerius metus.
Dėl tradicinės Kalėdinės loterijos „El Gordo“ aistros Ispanijoje pradeda kunkuliuoti likus kelioms savaitėms iki švenčių. Tuomet giminaičiai, šeimos draugai aktyviai perka bilietus ir tikisi laimėti įspūdingas sumas.

Nors vienas bilietas kainuoja, rodos, milžiniškus pinigus – 200 eurų, tačiau Ispanijos valstybinė loterijų agentūra rado būdą, leidžiantį loterijoje dalyvauti visiems žmonėms. Vienas bilietas padalijamas į dešimt dalių, tad pirkimas kartu dar ir padidina šansus laimėti – kiekvienas gali nusipirkti kelias dalis skirtingų bilietų. Beje, nuo šių metų loterijos bilietus taip galima pirkti ir Lietuvoje. Naujovę – žaidimą sindikato būdu – pasiūlė „Vikinglotto“ – 5 žaidėjų grupė gali pirkti bilietus po 3 ar 15 eurų ir lygiomis dalimis dalintis laimėjimą.

Kai kurie lietuviai gali varžytis ir su ispanais

Nors Lietuvoje tokio masto loterija pasigirti negalime, vis dėlto, kai kurie lietuviai savo aktyvumu gali drąsiai varžytis ir su ispanais. Dažnai įprasta, jog žaidėjai Lietuvoje įsigyja tik po vieną ar kelis loterijų bilietus, tačiau pasitaiko atvejų, kai sėkmę bandoma pagauti perkant šūsnį bilietų.

Išskirtinė istorija apie itin aktyvų loterijos žaidėją - žurnalistei Simonai pasakota Vilniuje pavėžėju dirbančio vyro. „Vairuotojas pasakojo vieną įsimintinesnių savo darbo dienų, kai taksi automobiliu po Vilniaus miesto parduotuves vežiojo vyrą, panorusį įsigyti bilietų kuo įvairesnėse vietose. Klientas atlyginimo gavimo dieną planavo įsigyti po loterijos bilietą skirtingose Vilniaus parduotuvėse.“, –apie įsimintiną klientą žurnalistei papasakojo pavėžėjas.

Kaip pasakoja kasininkė, dirbanti viename iš Vilniuje esančių prekybos ir pramogų centrų, tarp pirkėjų pasitaiko pačių įvairiausių – nuo įsigyjančių po vieną bilietą, iki sėkmę bandančių pagauti visu pajėgumu. „Vienas žmogus, atėjęs prie „Perlas” terminalo , savaitės žaidimui pirko didelį kiekį bilietų. Pasak kasininkės, vienai savaitgalio loterijai vyras norėjo įsigyti net kelis šimtus bilietų ir taip išbandyti savo sėkmę“, – įsimintina situacija dalijosi moteris.

Lietuviai loterijas mėgsta, bet nepirmauja

Kaip rodo oficialūs Lošimų tarnybos priežiūros duomenys, loterijoms Lietuvoje populiarumo netrūksta – per 2016 m. didžiosios loterijas organizuojančios bendrovės išplatino 83,5 mln. loterijos bilietų. Panašus skaičius bilietų buvo parduotas ir 2015 metais.

Pasak loterijų bendrovės „Olifėja“ vadovo Antano Muraškos, loterijų populiarumas tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje gali būti nulemtas daugybės faktorių, tokių kaip tradicijos – Ispanijos pavyzdys, ar gera ekonominė situacija ir finansinė žaidėjų padėtis – Norvegijos atvejis.

Norvegija – viena turtingiausių šalių pasaulyje, todėl nenuostabu, kad būtent šioje šalyje parduodama daugiausiai „Vikinglotto“ bilietų“.

„Kai pinigų žmonės turi daugiau, o jų finansinė padėtis stabilesnė – galima daugiau jų išleisti ir tokiai pramogai kaip loterijos bilietas“, – teigia „Olifėjos“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Donatas Kazlauskas.

Remiantis lošimų tarnybos priežiūros duomenimis, vienas lietuvis vidutiniškai per mėnesį loterijos bilietams išleidžia 2,4 euro.

Pasaulyje ir Europoje toks rezultatas nėra išskirtinis. Europoje tik dvejose šalyse – Bulgarijoje ir Rumunijoje – loterijoms vidutiniškai kas mėnesį skiriama mažiau pinigų.

Tačiau, pasak „Olifėja“ bendrovės atstovų, vien pažvelgus į loterijų ir parduodamų bilietų įvairovę, nesunkiai pastebime, kad pasiūla Lietuvoje didelė bei įvairi – siūloma ir pigių, ir brangesnių skirtingų rūšių loterijų, pagal skirtingus žmonių pomėgius:

„Pavyzdžiui, Vengrijoje brangiausias bilietas kainuoja 3 eurus, tuo tarpu Lietuvoje brangiausias momentinės loterijos bilietas – 10 eurų. Nors neseniai atsiradęs, tačiau šis bilietas - populiarus jaunimo tarpe. Loterijose, kurių bilietai brangesni, laimėjimai yra dažnesni“, – pasakoja A. Muraška.

Dalyvavimas loterijoje - pramoga

Jau dvidešimt metų žiūrovų dėmesį kaustantis „Teleloto“ pavyzdys leidžia teigti, jog dalyvauti loterijose lietuviai mėgsta. Kol vieni žaidėjai nusiperka bilietą, o loterijos dieną tik patikrina skaičiukus, kiti tuo tarpu mėgaujasi rodoma loterijos laida televizijoje. Šiems žmonėms laida tampa kassavaitine pramoga, su puikiu emocijos užtaisu.

„Žaidėjo studijoje emocijos persiduoda žiūrovams, jie kartu išgyvena. Studijoje vykstantys žaidimai įtraukia. Jų metu - ryškus laimėti galimų piniginių sumų ar prizų kontrastas. Galima laimėti 1000, 2000, 3000 eurų ar daugiau pinigų, taip pat automobilį. Žinoma, gali tekti džiaugtis ir paguodos prizu “, – kalbėjo A. Muraška.