Kuo taps užaugusi, žinojo nuo vaikystės

Ponia Janina žurnalistų laukia paruošusi gausias namines vaišės, uždegusi kvapnias žvakes ir skoningai papuošusi stalą gyvomis gėlėmis. Ji sukasi it vijurkas, kaičia kavą, krauna į lėkštę gardžius kotletus ir ragina vaišintis. Taip pat pasakoja ir savo gyvenimo istoriją. O pasakoti tikrai yra ką – be šios moters, gyvenimas Kėdainiuose turbūt būtų vargiai įsivaizduojamas: 45 – erius savo gyvenimo metus ji išdirbo Kėdainių ligoninėje, o pastarąjį dešimtmetį - Kėdainių bendruomenės socialiniame centre. Čia moteris rūpinasi dokumentais tų, kuriems būtinas neįgalumas bei specialieji poreikiai. „Apsilankiusi „Sodroje“, ne kartą išgirstu nuostabos kupinus klausimus – kaip gali būti, kad mano darbo stažas 55 – eri metai ir aš net nesiruošiu keliauti užtarnauto poilsio“ – kvatoja ponia Janina.

„O ką gi aš namie veikčiau? Geriau, kol sveikata ir, žinoma, darbdaviai leidžia, padėsiu žmonėms“. Vargingoje, mokslo nebaigusių, tačiau savo atžalas mylėjusių tėvų priežiūroje augusi mergaitė, nuo trejų metų nešiodavosi metalinį švirkštą ir „gydydavo“ visus, kas po ranka pakliūdavo. Augant, jos svajonė tapti medike nemažėjo, priešingai, - Janina įstojo krimsti būtent medicinos mokslų. Ištekėjo, susilaukė dviejų sūnų ir... visiškai atsidavė darbui.

„Jei kiti kartais padejuodavo, kad pamaininis darbas ligoninėje sunkus ir varginantis morališkai, tai - man priešingai, - stengiausi būti visur, kur esu reikalinga, padėdavau kartais net ir daugiau nei priklausydavo“ – prisimena ji. Ne kartą Janina yra davusi kraujo. Moteris sako, jog visuomet sulaukdavusi ir vyro, vaikų ir vaikaičių palaikymo. Šiandien ji didžiuojasi trimis vaikaičiais ir dviems provaikaičiais, kurie vis paklausia, kada ta „baba“ į pensiją išeis ir skirs daugiau laiko jiems. Bet Janina sustoti neketina.

„Man gera padėti tiems, kam mano pagalba reikalinga. Beje, dažnai tai būna mano pačios puikiai visą gyvenimą pažinotas žmogus, kuris šiandien, užkluptas ligų, pats savimi pasirūpinti nebegali. O man noro ir sveikatos užtenka“ – šypsosi Janina ir sako apie pensiją bijanti net pagalvoti. Iki šiol dirba ir jos sutuoktinis – 74 –erių vyriškis sargauja.

Pensininkas - labiausiai patyręs darbuotojas

Beveik penkias dešimtis metų ligoninėje išdirbusios Janinos patirtis – neįkainojama - visuomet dirbusi medicininį darbą, ji ir šiandien gali naktį pakelta išvardinti, kokie vienos ar kitos ligos simptomai, apie ką byloja tyrimų rezultatai.

„Neteisinga medicinos seserį nuvertinti, neva ji nieko nežino ir nesupranta, mes juk visuomet su gydytojais kartu, dirbome it vienas kumštis ir vienas kitam padėdavome, palaikėme. Žinoma, operuoti aš negalėčiau, tačiau puikiai išmanau tiek ir apie visas ligas, tiek ir apie jų gydymą“ – pasakoja jaunatviškai atrodanti moteris ir atskleidžia savo energijos šaltinį – malda Dievui, tikėjimas žmogumi ir begalinis džiaugsmas kiekviena diena.

„Aš esu laiminga, man nieko netrūksta. Esu sveika, išgyvenau dar vieną nuostabų rytą, dieną. Vakare maldoje paprašysiu, kad Aukščiausiasis suteiktų dar vieną tokią pat, nes dar daug liko neatliktų darbų, esu įsipareigojusi prieš manimi tikinčius žmones ir jų nuvilti aš negaliu. Kas sutvarkys dokumentus, kas nuveš tegul ir jaunesnį, tačiau labiau pasiligojusį pas jam taip reikalingus specialistus? O vaistus kas suleis, galų gale, žmonės kone kas dieną prašo pagalbos - tai su vienu mediku suvesti, tai pas kitą užrašyti“ – sako ji, rodydama knygelę, kurioje surašyti svarbiausių žmonių ponios Janinos gyvenime kontaktai – medikų, socialinių darbuotojų, kunigų, giedotojų, laidotuvių organizatorių, geradarių, galinčių padėti ištikus bėdai ir dar daugelis kitų.

Knygelė nutrinta, nors Janina sakosi neseniai naują įsigijusi, tačiau akivaizdu, jog ir ši naudojama po keletą kartų per dieną. Beje, ši 75 – erių moteris dievina ne tik darbą, ji - aktyvi Kėdainių miesto renginių dalyvė, jos visur pilna. Žinoma, ji dalyvavo ir Labdaros ir paramos fondo „Viltis – Vikonda“ organizuotame šventiniame vakare, skirtame senjorams ir kasmet suburiančiame vis daugiau kraštiečių.

Senjorai svarbi mūsų visuomenės dalis

Koncerno „Vikonda“ valdybos pirmininkė, verslininkė Jolanta Blažytė, džiaugėsi, jog krašto senjorams jos dovanojamas renginys tampa gražia tradicija ir kasmet sulaukia vis didesnio susidomėjimo. „Lietuvoje, mėgstama daug kalbėti apie paramas, atliktus gerus darbus žmogui. Manau, kad svarbu ir reikšminga ne kalbos, o realūs darbai – joks žmogus švenčių laikotarpiu neturi būti vienas.

Jolanta Blažytė

Baltai padengtas stalas, kalėdaičiai, deganti žvakė ir, deja, šiandien dažnai vienišas senjoras – skausmingas vaizdas. Tad norisi kiekvieną jų, savo rankomis ir protu užauginusių mus, naują ir energingą kartą pakviesti pabūti kartu, susikaupti maldoje, pabendrauti ir bent taip išreikšti padėką ir pagarbą vyriausiems bendruomenės nariams“ – sako įvairių iniciatyvų mecenatė, verslininkė Jolanta Blažytė.

Advento metas – susikaupimo ir buvimo kartu laikas

Kaip pasakoja renginį organizavusio koncerno „Vikonda“ valdybos pirmininkės Jolantos Blažytės visuomeninė patarėja Nijolė Naujokienė, labdaros ir paramos fondo „Viltis – Vikonda“ daugelį metų organizuojami pasibuvimai yra labai laukiami mūsų krašto senjorų. Ji yra įsitikinusi, jog tokių renginių metu senjorų atmintyje atgyja visos gyvenimo dienos, kuriose sukaupta patirtis ir išmintis yra neįkainojamai vertingos kiekvienam iš mūsų, šeimai ir kraštui.

Nijolė Naujokienė

„Vis pamenu savo mamą, kuri, jau būdama solidžia senjore ir vos matydama, prieš Šv. Kalėdas man sakė – „Niekada taip aiškiai nemačiau nei dabar, kai niekur nebereikia skubėti, kai gyvenimas aprimęs, kai nusimeti nuo savęs visas nugarą slegiančias naštas, kurias tempei gyvenimo keliu. Tu man nieko nepirk, vaikeli, tu geriau pasikalbėki, pabūki su manimi. Tiesiog pabūki“. Tad ir turime būtent tokį šio renginio tikslą: pabūti, pabendrauti, padėkoti ir pasidžiaugti, jog esame kartu. Padėkoti tokioms garbioms senjorėms, kaip ponia Janina.

Jos šiluma ir noras padėti, mane, kaip ir kitus kėdainiečius, lydi tiek, kiek save pamenu. Ši moteris - it geroji fėja - visus gelbėjo ir prieš keturias dešimtis, ir prieš dvi dešimtis metų, ir šiandien. Neatsistebiu jos stiprybe ir gerumu. Meile žmonėms ir susikaupimu maldoje“ - gerų žodžių poniai Janinai negailėjo Nijolė Naujokienė.

Šventinį vakarą senjorus bendrai maldai pakvietė Šv. Jurgio parapijos klebonas kunigas Artūras Stanevičius. Visų širdis šildė vokalinio ansamblio „Amabile“ solistų atliekamos pramoginės muzikos programos „Baltas paukštis“ nuotaikingi kūriniai. Susirinkusius savo apsilankymu pagerbė ir Seimo narys Darius Kaminskas.