Įsidarbinti regione - vis dar sunku
Aldonai Balčiūnienei nuolatinio darbo paieškos užtruko: gyvenamoji vieta toli nuo rajono centro ir retai pravažiuojantis viešasis transportas. Pavieniai vasaros darbai problemų nesprendė. Sužinojusi, kad už kelių kilometrų esančioje mokykloje bus reikalingas virėjas, Aldona kreipėsi į Kauno teritorinės darbo biržos Kaišiadorių skyrių, norėdama įgyti virėjo profesiją. Būtent nauja kvalifikacija padėjo gauti darbą Dovainonių darbo terapijos centro „Savarankiško gyvenimo namuose“.
Virginijaus Andruškos, gyvenančio Telšių rajone, situacija - panaši. Nedarbas, persikvalifikavimas, nauja metalų suvirintojo bei pjaustymo elektra ir dujomis profesija ir taip surastas darbas. Nuo 2016 metų gruodžio Virginijus sėkmingai dirba suvirintoju UAB „Elmaga“.
Nors didesniuose Lietuvos miestuose vyresnio amžiaus žmonės turi geresnes įsidarbinimo galimybes, situacija regionuose – mažiau palanki. Darbo biržos specialistai pripažįsta, kad dėl įmonių stokos iš naujo įsidarbinti yra sudėtinga, tačiau akcentuoja, jog kreipdamiesi pagalbos į darbo biržą – jie gali ir persikvalifikuoti.
Vyresnio amžiaus asmenų užimtumo situacija keičiasi
Pasak Darbo rinkos tyrimų instituto vadovo profesoriaus Boguslavo Gruževskio, vyresnių nei 50 metų asmenų grupė nuolatos auga. Pastebimas tendencingas šios grupės augimas, mat mažėja ir bendras gyventojų skaičius. Išskiriamos dvi augimo priežastys – mažėja darbingo amžiaus gyventojų skaičius ir daugėja vyresnio amžiaus asmenų.
Didelis įregistruotų darbo ieškančių žmonių skaičius yra nulemtas demografinių šalies gyventojų pokyčių, turimos kvalifikacijos, kompetencijų neatitikimo darbo rinkoje ir gebėjimo prisitaikyti ar keistis. Taip pat užimtumo galimybes mažina sveikatos problemos ar žalingi įpročiai. Kita vertus, dėl emigracijos mažėjant darbingo amžiaus žmonių Lietuvoje, vyresnio amžiaus asmenų pozicija stiprėja.
„Vyresnio amžiaus asmenų patrauklumas darbo rinkoje didėja. Neretai jie moka kelias kalbas, moka naudotis šiuolaikinėmis technologijomis. Darbdaviai turi vertinti tokius jau tikrai patyrusius darbuotojus, o neieškoti jiems jaunesnės pamainos“, - privalumus vardijo profesorius. „Dabar daugelis darbdavių vis daugiau dėmesio skiria darbuotojo kompetencijoms, reikalingoms tam tikroje sferoje. Jei darbas yra orientuotas į naujas technologijas, užsienio kalbas, išvykas – žinoma, prioritetą turės jaunas darbuotojas. Tačiau jei tai sisteminis darbas, reikia atlikti tam tikras operacijas, organizuoti veiklą – jam parankiau rinktis vyresnį asmenį“,– kalbėjo profesorius B.Gruževskis.
Žema savivertė didžiausia problema
Prof. B. Gruževskis neslepė, kad atliekant tyrimus buvo pastebėta, kad vyresnio amžiaus asmenys neretai nuvertina savo galimybes ir patrauklumą darbo rinkoje. „Žmonės turi baimių, bijo investuoti į save, bijo keistis. Jie galvoja, kad jau per vėlu daryti karjerą. Tai – tikras pralaimėjimas. Jie neretai pamiršta, kad turi aibę gerų savybių – atsakingumą, patirtį, gebėjimų“, - teigė profesorius.
Netekęs darbo vyresnio amžiaus žmogus, anot prof. B. Gruževskio, pats nuvertina save ir nesistengia rasti išeities. Jis siūlo kreiptis į darbo biržą, savo gimines – neretai jaunesnės kartos turi gerų idėjų, kurios gali padėti artimajam netekusiam darbo.
Iškritusiems iš darbo rinkos, ypač ilgiau nedirbantiems vyresnio amžiaus žmonėms, sumažėja pajamos, santaupos, atsiranda psichologinių problemų ar net priklausomybių, sumažėja savivertė, prarandami socialiniai įgūdžiai – žmogus atsiduria skurdo spąstuose, iš kurių sunku išeiti.
Persikvalifikuoti niekada nevėlu
Pasak Darbo rinkos ir užimtumo rėmimo politikos įgyvendinimo departamento direktorės Ingos Liubertės, Lietuvos darbo birža vyresnio amžiaus asmenims gali padėti sugrįžti į darbo rinką pasiūlydama persikvalifikuoti.
Darbo netekusieji gali dalyvauti biržos rengiamuose mokymuose. „LDB interneto tinklalapyje skelbiama ne viena mokymo programa, kurią gali rinktis vyresnio amžiaus asmenys. Taip pat yra galimybė dalyvauti projektuose, skirtuose nekvalifikuotiems ar ilgalaikiams bedarbiams“, - teigė I. Liubertė.
ESF projektas „Vyresnio amžiaus bedarbių rėmimas“ sudaro galimybes vyresnio amžiaus asmenims išlikti konkurencingais darbo rinkoje įgyjant naujų kompetencijų ir įgūdžių. Per visą įgyvendinimo laikotarpį projekto veiklose dalyvavo 14115 asmenys, iš jų net 6309 asmenys persikvalifikavo. Nuo projekto įgyvendinimo pradžios 10878 įsidarbino.
Darbdaviai vis dažniau ieško vyresnio amžiaus žmonių
2200 darbuotojų, iš kurių daugiau nei pusė - pardavėjai konsultantai, turinti „Aprangos“ grupė siekia atkreipti dėmesį į pasaulinius standartus ir laužyti stereotipus, jog pardavėjai konsultantai - tik jauni žmonės. Pasak personalo direktorės Audronės Martinkutės, kompanija jau ne kartą įsitikino, kad vyresnio amžiaus darbuotojai neretai kur kas atsakingiau žiūri į patį aptarnavimo procesą. „Stengiamės nuolatos darbuotojus motyvuoti, organizuojame įvairiausius vidinius ir išorinius mokymus, tad darbuotojai auga kartu su besikeičiančia ir šiuo metu itin dinamiška rinka“, - teigė A. Martinkutė.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos vykdančiosios direktorės Eglės Ližaitytės teigimu, paslaugų sektoriuje darbuotojų poreikis yra didelis, todėl dirba įvairaus amžiaus žmonės. Įmonė noriai įdarbina ir vyresnio amžiaus žmones, dėl jų turimos patirties ir mažesnės migracijos. „Mūsų sektoriuje dirbantys vyresni darbuotojai yra labiau stabilūs ir lojalūs darbdaviui, darbo vietai, mažiau migruoja. Gyvenimiškas patyrimas yra didelis pliusas. Šiuo metu darbui viešbučiuose įdarbinama nemažai vyresnio amžiaus kambarinių, virtuvės darbuotojų“, - sakė E. Ližaitytė.
Užsakymo nr.: PT_76585475