Namai, kurie mąsto

Technologijų proveržio, kuris verstų išsižioti, nematyti, tačiau produktai tobulinami labai efektyviai ir kryptingai. Palyginus su praėjusiais metais, yra daug panašių daiktų, kuriuos gamintojai dar labiau patobulino. Tai suprantama, nes buvo pristatyta daugybė naujovių, kurias dabar reikia nušlifuoti, o gamintojai nori atgauti inovacijoms skirtas lėšas.

Esminis dalykas, pastebimas ne tik šioje parodoje, – visa buitinė technika pasidarė išmani. Ji gali „susikalbėti“ su valdymo pultu, konsole ir atlikti numatytus veiksmus pagal komandas balsu. Tarkime, žengi per namų slenkstį ir sakai: „Tebūnie šviesa.“ Ir viskas nušvinta. Gali pasiteirauti, kas gero yra šaldytuve. Ir gauti išsamų raiškų atsakymą. Panašiai veikia muzikos centras ar televizorius – tarytum tik ir laukia komandų.

Tai – smegenų centras, kurį pagamino vienas iš keturių pagrindinių šio segmento žaidėjų – „Google“, „Amazon“, „Samsung“ arba „Apple“. Jis susijungia su namų tinklu bei visais kitais išmaniaisiais įrenginiais jūsų namuose, kuriuos gali valdyti. Viskas be laidų – nusipirkai magiškąjį kubą, leidai jam prisijungti ir štai prašom – vakarykštė mokslinė fantastika tampa banalia kasdiene istorija. Su vienintele sąlyga, kad namuose yra kitų išmaniųjų įrenginių.

Jau mažai ką nustebins šaldytuvas, prabylantis apie trūkstamus produktus, siunčiantis žinutes ar savo lentynų nuotraukas jums į telefoną. Vizijos tapo tikrove, kuri dabar tobulinama ir gerinama, kad dar labiau atitiktų vartotojo poreikius.

Orkaitės – irgi ne vien tik karščiu alsuojančios dėžės. Tarkime, turite geros jautienos gabalą, bet nelabai nutuokiate, ką su juo daryti. Paklauskite Aleksos (taip vadinasi „Google“ konsolė): kaip man šitą va pagaminti? Tuojau pat gausite receptų sąrašiuką, o jei sudomins – ir vaizdo siužetą su instrukcijomis. Čia pat, ant savo ekrano. Kitos orkaitės pagal sudėtines dalis ir masę pačios nurodo rekomenduojamą kepimo temperatūrą, trukmę ir lentyną.

Tai didžiulis žingsnis išmaniojo namo link. Namo, kuriame gyventi bus dar patogiau ir jaukiau. Tai jau nebe koncepcija, o veikiantys daiktai, kitąmet jie bus dar geresni ir dar tinkamesni masiniam vartotojui. Tiesa, kol kas viskas valdoma keliomis pagrindinėmis kalbomis, tad su Aleksa ar jos broliais norintiems kalbėtis lietuviškai teks kiek palūkėti.

Kitas momentas, verčiantis stabtelėti ir susimąstyti, yra tinklo saugumas. Ši problema nėra efektyviai išspręsta, viskas apsaugota tik belaidžio tinklo slaptažodžiu. Galima įsivaizduoti, kokie įsibrovimai tikėtini namuose, kuriuose net robotai dulkių siurbliai turi kameras. Tai – spraga, kuriai dabar pradedamas skirti rimtas dėmesys.

Tie nepailstantys tarnai

Didžiosios metų naujienos vartotojui – vėl iš „Samsung“. Jau šį rudenį „Elektromarkt“ parduotuvėse pasirodys naujausios korėjiečių sukurtos skalbimo mašinos, leidžiančios perpus sutrumpinti laiką, per kurį skalbiniai tampa švarūs. Jos skalbia du kartus greičiau nei įprastinės, bet taip pat kokybiškai. Visa tai įmanoma dėl naujos technologijos – dviejų būgno elementų sukimosi skirtingomis kryptimis.

Kita Pietų Korėjos kompanija LG irgi siūlo naujovę lietuviams – „Signature“ linijos skalbimo mašiną, turinčią papildomą ertmę mažiems (ir greitiems) skalbimams.

Žaidžiu aš, žaidi tu

Žmonės turi daugiau laiko pramogoms – tai jaučia žaidimų industrijos milžinai, todėl šioje srityje skiriamos vis didesnės sumos ir kūrybai, ir vartojimui. Kryptis irgi aiški: šiemet IFA dominavo viskas, kas susiję su virtualiąja realybe.

Didieji kompiuterių gamintojai „Lenovo“, „Asus“, „Acer“ atvežė savo inžinierių sukurtus VR akinius. Į tai bus ir toliau investuojama. Tai svarbus ir logiškas žingsnis, nes aštuntos kartos „Intel“ procesoriai jau gali patenkinti programuotojų poreikius, apie kuriuos anksčiau galėjome tik pasvajoti.

Naujovę pateikė ir „Samsung“. Tai – pailgas lenktas itin aukštos dinaminės raiškos monitorius, skirtas žaidimams. Maža to, ši kompanija siūlo galimybę jungti žaidimus prie savo televizorių specialiu pulteliu ir pramogaujant naudoti didelius vaizdo plotus bei taip patirti dar stipresnių pojūčių. Vienas keistesnių parodos eksponatų buvo masažo kėdė su įdiegta VR sistema – palaimingiems vaizdiniams.

Savaime suprantama – dar labiau patobulintos 360 laipsnių kameros, specialūs krėslai ir įvairūs priedai, kurie taip pat stiprina žaidimo teikiamus efektus.

IFA
Foto: Elektromarkt nuotr.

Kas naujo, televizoriau?

TV ekranų gamintojai viską vis toliau gerina, plonina ir ryškina. Televizoriai jau dabar tokie ploni, kad labiau primena ne įrenginius, o paveikslus ar tapeto stačiakampius.

Į tą ploną daiktą netelpa procesorius ir kita elektronika, todėl ji perkeliama į specialią dėžutę, kurią su kelių milimetrų storio ekranu jungia permatoma juosta. Tiesa, tokius ekranus dar galima ir lankstyti.

LG toliau tobulino produktus ir publiką aikčioti vėl vertė savo OLED technologijos pasiekimais. „Samsung“ dar labiau nušlifavo QLED koncepciją ir Berlyne surengė kelias įspūdingas prezentacijas.

Daugiau naujovių pateikė olandų „Philips“, už inovacijas gavusi prestižinį „Red Dot“ apdovanojimą. OLED technologiją naudojantys aparatai pasižymi dar ir patentuota unikalia „Ambilight“ savybe, užliejančia galinę sieną švelnia diodų spalva. Tai nėra nauja, tačiau, sparčiai tobulėjant vaizdo atkūrimo galimybėms, šis papildomas šviesos šaltinis kuria nuostabų efektą žiūrovo akims.

Geroji naujiena: šis tarptautinę vertintojų komisiją sužavėjęs modelis – jau Lietuvoje.

Bene keisčiausia naujovė, tiesa, kol kas skirta tik Azijos rinkai, atsirado Pietų Korėjoje. „Samsung“ įgyvendino vienos savo inžinierių koncepciją televizorius paversti paveikslais. Jie ploni, aukščiausios dabar įmanomos raiškos ir kabinami rėmuose. O išjungus rodo užprogramuotą paveikslą (ar jų seriją) taip, kad neįmanoma atskirti nuo apšviesto originalo. Tokie monitoriai kainuoja dvigubai brangiau nei įprasti tos pačios įstrižainės televizoriai.

Aš – robotas

Kasmet tokiose parodose šmėkščioja vis daugiau vertikalių figūrų, iš toli primenančių mažo ūgio žmones. Tai įvairios paskirties robotai, kurie bėgant laikui sparčiai tobulėja. Ne išimtis ir Berlynas, į kurį gamintojai suvežė geriausia, ką šiuo metu turi. Kol kas ratukais judantys plastiko detalių rinkiniai geba būti tik padėjėjais ir informuotojais. Jie jungiasi į išmaniojo namo tinklą, atlieka siauras apibrėžtas funkcijas. Tačiau tai tik kelio pradžia.

LG parodoje demonstravo du Singapūro oro uoste veikiančius robotus. Vienas jų – didžiulis savaeigis dulkių siurblys, o kitas – mobilus informacinis stendas, kurį susiradę turistai gali gauti reikiamos informacijos arba net paprašyti palydėti iki vartų. Kiek tokių reikia? Ar tokių reikia? Gamintojai kol kas aiškinasi, tačiau pažanga akivaizdi.

Visi gamintojai dar labiau patobulino dulkių siurblius robotus, jie nebevažinėja kaip akli suploti kibirai, bet skenuoja aplinką, paviršius, kliūtis, o apie atliktą darbą informuoja žinute į mobilųjį telefoną. Tuo tarpu nemechanizuoti siurbliai šiemet tapo stebuklingai panašūs į „Dyson“. Išskirtinio dizaino ir savybių gamintojas tarytum užkrėtė visus savo sėkme, todėl rinkoje, lyg mostelėjus burtų lazdele, radosi daugybė keistų jo pusbrolių ir dėdžių.

Vieną įdomesnių perspektyvių naujovių atvežė SONY – sukūrė žaislą mažiesiems programuotojams. „Toio“ – tai du maži balti kubai, kurie gali judėti plokščiais paviršiais, yra per atstumą valdomi ergonomiškais žiedais. Idėja – suteikti vaikams platformą kūrybai. Ant kubų galima priklijuoti savo gamybos popierinius ar kitokius kūrinius: karius, drakonus, gėles... Visa tai paskui važinėja, kovoja, vaikosi vienas kitą – smagu ir naudinga. Sukūrei pirmąjį savo robotą, mažyli!

Ši japonų kompanija pagalvojo ir apie architektus. SONY sukūrė sistemą, kuri ant plokštumos projektuoja vaizdą, valdomą realiais objektais – visokiais kubais, figūromis. Tai ypač patogi kūrybos priemonė projektuojantiems statinius ar interjerą.

Garso meistras

Žaibiškai populiarėjant belaidėms kolonėlėms ir kitoms panašioms garso sistemoms, kasmet randasi kas nors naujo ir šiame prekių segmente. Dabar naujos garso sistemos jau prisitaiko prie šeimininko poreikių, sekdamos jo judėjimą. Kas bus, jei muziką įjungsite svetainėje ir nueisite į miegamąjį? Ogi toliau jos klausysitės, tik jau per kitus garsiakalbius – sistema automatiškai fiksuoja, kur yra klausytojas.

Populiarėja ir vadinamosios „true wireless“ ausinės – itin mažos, laidu nesujungtos net viena su kita, kišamos į ausis. Ausinių veikimo laikas nėra ilgas, dauguma gamintojų jų dėžutėse integruoja išorines baterijas ir prailgina jį iki 6 valandų

Vis dėlto aukščiausia nata šįmet driokstelėjo kompanija JBL, pristačiusi įspūdingą stendą. Jo centrinis akcentas buvo belaidė kolonėlė su integruota „Google Alexa“ išmaniųjų namų centro sistema. Kitaip tariant, turint tokį gaminį galima ne tik klausytis muzikos, bet ir pradėti viską jungti į portatyvų smegenų centrą.

Šiuo JBL galima valdyti visą išmaniąją namų ekosistemą, ir tai buvo akivaizdžiai pademonstruota IFA parodos lankytojams. Kažką panašaus su „Google“ ketina pristatyti ir SONY.
Nuo lapkričio šias naujoves rasite ir „Elektromarkt“ parduotuvių lentynose visoje Lietuvoje.

Kitas nustebinęs dalykas – apykaklės stiliaus belaidė erdvinė JBL kolonėlė. Kabini sau ant kaklo ir klausaisi puikios kokybės garso, toks įdomus tarpinis variantas tarp garsiakalbių ir ausinių. Svečiai iš Lietuvos bandė ir liko sužavėti. Maža to, kompanija į Berlyną atvežė milžinišką garsiakalbį, toks tiktų net ir vestuvėms. Koncepcija – nešiojamąjį garsiakalbį galima naudoti ir lauke, ir viduje, renkantis galingumą pagal konkrečius poreikius.

Šį ir kitus straipnsius galite skaityti www.elektrolife.lt