Dabar šis nemalonus jausmas yra pričiupęs daugybę žmonių: dar niekada naujienos neseno taip greitai kaip šiais laikais, visko sekti ir suprasti tiesiog neįmanoma. Technologijų progresas seniai pakeitė žmonijos raidą, tačiau dar niekada jis nevyko taip sparčiai.

Kaip neatsilikti? Ką būtina žinoti, jei tai apskritai reikalinga? Galbūt čia tik informacinės šiukšlės, eterio triukšmas, skirtas privilioti naujų pirkėjų naujiems projektams? Viskas priklauso nuo požiūrio ir poreikių. Argi ne smalsu, kur link dairosi pasaulio galingieji ir turtingieji? Kuriose veiklos srityse slypi didžiausios galimybės ir tikėtina investicijų grąža? Jei taip – jūsų dėmesiui pačios svarbiausios šiuolaikinių technologijų plėtros kryptys.

Naujos epochos darbotvarkė

Norint suprasti, kas ir kodėl vyksta šiame globalaus žaidimo pasaulyje, pirmiausia reikia suvokti vieną esminę taisyklę. Žmonija faktiškai yra įveikusi tris didžiausias tradicines grėsmes savo rūšies išlikimui: marą, karą ir badą. Taip, kai kuriose teritorijose vyksta konfliktai, badauja ir serga žmonės, tačiau planeta gyvena patį sočiausią, saugiausią ir daugiausia žadantį laikotarpį savo istorijoje. Mirtis nuo persivalgymo ir antsvorio šiuolaikiniam žmogui gresia daug labiau nei karas, badas ar terorizmas.

Bet žmogus negali gyventi be iššūkių, todėl vietoj senųjų randasi nauji, esminiai, viską keičiantys labiau, nei galėjo įsivaizduoti XX amžiaus fantastai.

Du svarbiausi dabar yra ilgaamžiškumas (tolimesnėje perspektyvoje – nemirtingumas) ir antžmogiškos galios. Stiprėja ambicijos sukurti ir nebiologines gyvybės formas. Skaitmenizuoti viską, įskaitant sielą, jei pavyktų ją pričiupti.

Amžinojo gyvenimo receptas

Nemirtingumo formulės paieškose ryškiai pirmauja „Google Ventures“, kurios įkūrėjas Billas Marisas yra įsitikinęs, kad žmogus gali gyventi mažiausiai 500 metų, ir daro viską, kad tai būtų pasiekta dar jam esant gyvam. Kalifornijoje veikianti neriboto biudžeto kompanija „CaLiCo“ iš visų šalių surinko geriausius senėjimo problematikos ekspertus ir biologus, kokius tik galima pasamdyti už pinigus.

Ši mažai žinoma ir gana paslaptinga kompanija tiria plikuosius smėlrausius ir sapiens kraujyje ieško elemento, kuris atėjus laikui „įjungia“ senėjimo procesus. Tada ląstelės ima atsinaujinti vis neefektyviau, kol žmogiškasis apvalkalas visiškai susidėvi. „CaLiCo“ vadovas yra nuoseklus ilgaamžiškumo evangelistas Arthuras Levinsonas, jis taip pat ir „Apple Inc“ direktorių tarybos pirmininkas.

Šia sritimi vis labiau domisi rimti žmonės. Aktyviai nemirtingumo formulės paieškose dalyvauja ir „Amazon“ įkūrėjas Jeffas Bezosas, arabų šeichai bei kiti milijardieriai. Tai – viena geriausiai iš privačių fondų dabar finansuojamų mokslo sričių su labai aiškiu tikslu. O kai yra pinigų ir aiškus tikslas, galima tikėtis rezultato. Anksčiau ar vėliau. Tikimasi per 10 metų.

Superherojai – tai mes

Nebetoli tie laikai, kai „Marvel“ kompanijos superherojai iksmenai, žmonės vorai ir žmonės šikšnosparniai atrodys nebe taip įspūdingai, o gal net visai įprastai. Mūsų prigimtis tiesiog reikalauja viską nuolat tvarkyti ir gerinti. Tai – mūsų genuose. Todėl atėjus laikui ir sulaukus tam tikro technologijų išsivystymo laipsnio kas nors pritaiko tas naujoves savo tikslams. Pagerina padėtį.

Ir išties, kam gaminti dirbtinę koją ar ranką, jei ji bus tokia pat stipri kaip tikroji? Žinoma, tai būtų absurdas. Todėl Lietuvoje ir kitur jau gaminamos bioninės galūnės yra galingesnės, tvirtesnės, turi daugiau funkcijų. Mintimis valdomos dirbtinės kūno dalys – nebe fantastika, jomis jau naudojasi žmonės. O kompanijos vos spėja vykdyti užsakymus, nors technologiškai dar yra labai daug ką tobulinti.

Vis dėlto traukinys jau stovi ant bėgių. Maža to – rieda pamažu didindamas greitį. Todėl biotechnologijų ir robotikos kompanijoms dar daugelį metų reikės ir darbuotojų, ir idėjų. Visos dirbtinės kūno dalys bus tobulinamos, ir niekas jų nedarys tokių, kokias gavome per milijonus evoliucijos metų. Bus siekima raiškesnių akių, geriau girdinčių ausų, tvirtesnių galūnių, glotnesnės odos. Prireiks vos kelių dešimtmečių, kad visos tos dalys būtų daug geresnės. Tiesiog dieviškai geros.

Nežmoniškas protas netikrame pasaulyje

Kitos dvi raktinės frazės, itin dažnai skambančios iš vizionierių lūpų, – dirbtinis intelektas (AI) ir mašinų mokymasis. Pirmauja čia, kaip ir derėjo tikėtis, „Google“ bei „Microsoft“, pridėję daugybę AI paslaugų į savo sukurtus debesis. Visi kiti sparčiai mina ant kulnų, tai daro jau ir galingesni startuoliai – tokie kaip kelionių planavimo puslapis „Gogobot“.

Šio proceso esmė – atsitraukti nuo tradicinės algoritmų logikos kuriant sistemas, kurios mokosi iš savo patirčių, supranta, prisitaiko ir prognozuoja. Kitaip tariant, egzistuoja savarankiškai. Tai sistemos, kurios jau rašo nesudėtingas publikacijas vietoj žurnalistų ir vykdo kitas minimalių (bet individualių) protinių pastangų reikalaujančias užduotis. Manoma, kad besimokančių ir tobulėjančių AI rinka augs itin sparčiai.

Visa tai vystosi paraleliai su kita veržlia sritimi, kurią lietuviškai vadiname virtualiąja realybe (VR) ir papildyta realybe (AR). Tie gremėzdiški akiniai ir kiti stipresniems pojūčiams patirti skirti priedai atsirado dar iki 2015-ųjų, o tobulėti ir plisti pradėjo tik pernai.

Tačiau dabar jau akivaizdu: tai technologija, kuri pakeis daug ką, ne tik pramogas, nors pastarosios žmogaus gyvenime taps vis reikšmingesnės. Juk įdarbinę technologijas turėsime daugiau laiko – ne tik kūrybai, bet ir prasiblaškymui. Randasi vis geresnių, vis įdomesnių produktų.

Pirmieji pasaulyje holograminiai akiniai – „Microsoft HoloLens“, taip pat „Facebook Oculus Rift“ – visų pirma darbinėms užduotims spręsti sukurtos technologijos. Ši rinka jau dabar yra verta daugiau nei 6 mlrd. dolerių per metus, o 2020 ji sudarys apie 165 mlrd. – kukliais skaičiavimais.

Visos tos žavinčios, stebinančios ar net bauginančios technologijos tikrąją galią parodys tada, kai koks nors kuklus genijus iš Silicio slėnio ar kurio nors Azijos protų fabriko visa tai sujungs į kažką tokio, kas nulems dar vieną, dar labiau viską keičiantį lūžį.

Dirbtinis protas, aprūpintas aplinkos jautimo sensoriais ir sparčiu ryšiu su visa ekosistema, pats spręs problemas, darys išvadas ir kurs pirmąsias ne žmogaus galvoje kilusias mintis. Šiam fenomenui jau sugalvotas pavadinimas – skaitmeniniai dvyniai. Įsidėmėkite šią neįprastą sąvoką, apie šį reiškinį netrukus bus kalbama vis daugiau ir vis įdomiau.

Tos nežmogiškos sąjungos taps vis svarbesnės, o žmogaus įsikišimas – vis mažiau reikalingas. Daiktų internetas, apie kurį dar visai neseniai buvo kalbama kaip apie tolimą viziją, jau tapo tikrove. Visi nauji buities prietaisai jungiasi į internetą ir yra valdomi per tinklą. Per tarpininkus – tuos smegenų centrus, kurie atsako už namą, dangoraižį, gamyklą ar raketų bazę.

Programos „Apple Siri“, „Google Now“ sukurtos senokai, tačiau tik dabar ima atsiskleisti jų grožis ir prasmė. Mat technologijų gigantai atveria šias sistemas trečiosioms šalims, kurios pradeda masiškai naudoti jas kaip platformas savo gaminiams. Tai – toks atvirkštinis domino kauliukų procesas, kai prie pagrindinės plytos visi staiga ima lipdyti savąsias. Ir šitai vyks matematinės progresijos tempais.

Dar įdomiau, kad apdalinti intelekto užuomazgomis ir sujungti į tinklą daiktai ims bendrauti vis glaudžiau, padėdami mokytis ir priiminėti kaskart sudėtingesnius sprendimus. Juokinga ir keista, ar ne? Na ką gali išmokti ir nutarti jūsų elektrinis dantų šepetėlis, turintis WiFi prieigą? Gal aptiks pirmąsias skylutes dantyse, praneš jūsų stomatologui, suderins vizitą? Judantys, atstumus matuojantys ir sudėtingesnes užduotys sprendžiantys agregatai sugebės dar daugiau, o bendrame tinkle jie tai darys efektyviau.

Vienas sparčiausiai besivystančių modelių – tie kol kas nelabai protingi pokalbių robotai, kuriuos jau turi daugelis su klientais dirbančių svetainių. Mažiau samdomų darbuotojų, daugiau AI programų – tokia ateities perspektyva. Skambučių centrams skamba mišių varpai.

Prognozuojama, kad jau kitų metų pabaigoje daiktų internete bus susijungę apie 6 milijardai AI požymių turinčių objektų.

Universali blokų grandinė

Tik prieš dvejus metus žmonės ėmė kalbėti apie kriptovaliutas. Bitkoinai, tas egzotiškas žodis, dabar tampa realiu (kad ir kaip ironiškai tai skambėtų) finansiniu instrumentu, tačiau dar svarbiau – ši valiuta yra technologija, kuri padėjo ją sukurti. „Blockchain“ arba blokų grandinė. Kas tai yra?

„Blockchain“ – decentralizuota vieša transakcijų saugojimo sistema, kitaip tariant, universali galimybė dalintis duomenų bazėmis tarp daugybės susijusių kompiuterių. Ši technologija buvo sugalvota norint sekti (ir išsaugoti) bitkoinų bei kitų virtualių objektų kelią tinkle. Įvykių istoriją.

Tai – savotiškas superbankas ir kartu – banko antipodas. Aplinka, kurioje sandorių nefiksuoja joks tarpininkas. Nesant jokios trečiosios šalies, tarkime, finansinės institucijos, kuri saugotų bitkoinų sandorių įrašus, reikalinga sistema, padedanti tai daryti visiems kitiems. Po sandorio automatiškai susikuria blokas, jame skaitmenimis užfiksuojamos visos detalės, jis jungiasi prie kito bloko, taip atsiranda grandinė. Iš esmės tai bankinių operacijų istorija, kurią gali matyti kiekvienas sistemos dalyvis, turintis teisę spręsti, ar sandoris yra teisėtas.

Ši sistema unikali ir universali, nes jos principą galima pritaikyti kone visose srityse, kurios susiduria su transakcijomis ar įrašų dalinimusi. Savaime suprantama, kad šiuo pagrindu buvo sukurta daugybė programėlių visai kitoms sritims – nuo finansų industrijos iki sveikatos apsaugos. Ir visa tai – vos per dvejus metus.

Ką reiškia šie technologijų šuoliai?

Kad stovime ant didelių atradimų slenksčio. Kad žmogaus svajonės skrieja vis tolimesnių horizontų link, o tobulėjančios priemonės jam padeda vis efektyviau siekti savo netobulų tikslų. Šiaip ar taip, gyvenimas darysis vis įdomesnis, o mes turėsime daugiau laiko stebėti, kaip keičiasi daiktai, aplinka ir pats žmogus. Koks bus kitas begalinės grandinės blokas?

Šį ir kitus žurnalo „Elektrolife“ straipsnius galite skaityti ir www.elektrolife.lt