Pagal Aplinkos apsaugos agentūros sudarytą potvynių rizikos žemėlapį matoma, jog nemaža grėsmė iškilusi Nemuno vidurupio regionui. Potvyniai dažnai kyla ir ties Nemuno kilpomis, jiems įtakos turi siaurame ir giliame slėnyje besiformuojančios ledų sangrūdos.
Istorijos pamokos
Per pastaruosius 200 metų Lietuvoje įvyko 154 stichiniai potvyniai. Itin dideli katastrofiniai potvyniai reti – 2-3 per 100 metų. Kaip pastebi Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Hidrologijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aleksandras Kajutis, katastrofiniai potvyniai kyla kai atsiranda papildomos, didinančios potvynį sąlygos – šlapia ar įšalusi dirva, neleidžianti vandeniui įsigerti į žemę, labai intensyvus sniego tirpimas, dėl kurio vanduo nuteka greičiau, negu įprastai, ledų sangrūdos, trukdančios vandeniui nutekėti.
Gana dažnai katastrofiniai potvyniai pasitaikydavo Nemune. Ne vienas jų plačiai aprašytas, nes pasekmės būdavo labai skaudžios. „Vienas plačiausiai aprašytų 1926 m. potvynis Kaune. Tai prof. S. Kolupailos kruopštus darbas. Tais metais nepalanki situacija susidarė dar žiemos pradžioje – po atlydžių pajudėjo ledas Neryje ir Nemune, susidarė sangrūdos, kurias vėliau atšalę orai sušaldė. Pavasarį pirmoji pajudėjo Neris ir Marvelėje užvertė ledais bei sunaikino kelis namus. Susigrūdę ledai užkimšo vagą ties Veršvais, todėl vanduo pradėjo smarkiai kilti ir ardyti Eigulių tiltą, pastūmė Slabados tiltą. Kitą dieną vanduo pradėjo veržtis į gatves, kiemus ir namus. Vanduo pasiekė įvairių prekių sandėlius, daug ko nepavyko išgelbėti. Nemunas tuo metu dar buvo užšalęs, bet kovo 6 d. vanduo jau tiek buvo pakilęs, kad ledai siekė Aleksoto tiltą. Senamiesčio gatvės buvo apsemtos iki 2 m gylio, jomis žmonės plaukiojo valtimis. Po kelių dienų Nemune prasidėjo ledonešis, neišlaikęs sugriuvo Slabados tiltas”, - pasakoja A. Kajutis.
Tai tik vienas iš pavyzdžių, tačiau istorijos pamokas turime išmokti. Kaip sakoma, roges ruošti reikia vasarą, todėl ir priemonėmis potvynių rizikoms suvaldyti taip pat galime ir turime pasirūpinti iš anksto.
Sudarytas potvynių rizikos žemėlapis
Remiantis hidrologiniais skaičiavimais ir istorija, kur praeityje yra įvykę dideli potvyniai, Aplinkos apsaugos agentūros specialistai 2012-2014 m. parengė potvynių užliejimų žemėlapius Lietuvoje. Išskirtos net 54 galimai užliejamos upių atkarpos. Iš viso jos sudaro daugiau nei 3500 km.
„Tokio tipo žemėlapiai neparodo konkretaus, tam tikrais metais vykusio potvynio, tačiau leidžia įvertinti kokios teritorijos ir kaip dažnai gali būti užliejamos. Taip pat padeda įvertinti galimą užliejimų žalą, leidžia pasiruošti potvyniams, numatant prevencines ar apsaugos priemones, jei potvyniai kelia didelį pavojų gyventojams, turtui, aplinkai ar kultūros paveldui“, - žemėlapio privalumus vardija Aplinkos apsaugos agentūros Hidrografinio tinklo skyriaus vyriausiasis specialistas Gediminas Dūdėnas.
Pagal šį žemėlapį išskiriamos 8 labiausiai potvynių alinamos savivaldybės iš 66 – Kaišiadorių, Šilutės, Kretingos, Jonavos, Klaipėdos, Kauno rajonai. Jie raginami imtis pylimų ir sankasų, gelbstinčių nuo potvynių, atnaujinimo ir statymo. Tuo pat metu, svarstant kaip išsigelbėti nuo kylančio vandens, ieškoma būdų kaip apsaugoti pačius vandens telkinius.
Kauno mieste – 2 potencialios potvynių užliejamos vietovės
Aplinkos ministerija spręsdama šią problemą nustatė priemonės „Potvynių rizikos valdymas“ projektų finansavimo sąlygas, kur išskyrė konkrečias savivaldybės, kurios kviečiamos teikti paraiškas atnaujinti savo infrastruktūrą ir suvaldyti potvynių rizikas, nes patenka į aukštą rizikos grupę – įvykus potvyniui šiose vietovėse žala būtų ženkliai didesnė nei kad investicijos į apsaugos priemones.
Kauno mieste įvardytos net dvi vietos: Marvelė, kur reikia įrengti naujus pylimus ir kelio paaukštinimą, bei Žemieji Kaniūkai, kur būtų gerai įrengti kelio apsaugą ir atitvėrimo nuo vandens sieną. Šios priemonės būtinos, nes įvykus vidutinės tikimybės potvyniui, žala siektų beveik pusantro milijono eurų.
Žinoma, Kauno miesto savivaldybės specialistai visada yra pasiruošę valdyti potvynių grėsmes ir tam net numatytas veiksmų planas. Šiame plane tiksliai nurodyta, kur, esant būtinybei, būtų pilami smėlio maišai, kaip būtų bendradarbiaujama su karinėmis struktūromis ir kt. Visgi, kaip sako G. Dūdėnas, pati efektyviausia priemonė sumažinti potvynių žalą yra prevencija.
Kauno miesto savivaldybė per beveik 2 mėnesius laiko gali parengti investicinius projektus nurodytoms potvynių prevencinėms priemonėms įrengti. Pateikus paraišką ir ją teigiamai įvertinus bus skiriamas ES fondų finansavimas tokiems darbams, kaip projektavimo paslaugos ir projekto ekspertizė, statybos darbai, statybos darbų techninė priežiūra ir projekto vykdymo priežiūra, naujo statinio užregistravimas Nekilnojamojo turto registre, sklypo paruošimo ir griovimo darbai, šlaitų tvirtinimo nuo erozijos darbai, kelio apsaugos (atitvėrimo nuo vandens sienos) įrengimas.
Pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programos priemonę „Potvynių rizikos valdymas“ Lietuvos savivaldybėse įgyvendinamiems projektams numatoma skirti virš 9 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų.
Europos socialinis fondas
Užsakymo nr.: PT_76095201