R. Zemkauskas pažymi, jog kokybiškas švietimas prasideda pirmiausia nuo valstybės skiriamų lėšų, nes tik tuomet iš jo galima reikalauti kompetencijos ir gerų rezultatų. O šiuo metu Lietuvos švietimui trūksta ne tik finansavimo, bet ir apskritai sutarimo, kokia kryptimi reikėtų eiti. Taip pat su juo, kaip ir daugelyje kitų sričių, mėginama elgtis perdėm technokratiškai.

„Tai normalus procesas, lūžis iš paveldėtos sistemos į kitokią, kuri labiau tinka XXI amžiui. Kaip ir kiti lūžiai, jis pereina tas pačias stadijas: pradžioje konfliktas, tuomet nusivylimas, o jau tada kilimas ir susiklausymas. Svarbu suvokti, kad švietimo sistema yra nuolatinės reformos būsenoje. Ramybė reikštų sistemos mirtį – sistema turi nuolat atsinaujinti, nes iš jos nuolat išeina ir ateina nauji žmonės“, – švietimo padėtį komentuoja VDU docentas. Jo manymu, Lietuvoje pedagogus turėtų ruošti visos aukštosios mokyklos šalia atitinkamų specialybių, o švietimo teoretikus – elitinė institucija, tokia kaip Prancūzijos kolegija (pranc. Collège de France).

Grįžti į Lietuvą po studijų Kembridže – ne fantastinis scenarijus

„Labai svarbu, kad mokytojas turėtų kuo platesnį akiratį, būtų išsilavinęs žmogus – nes ką daugiau šviesti pirmiausia, jeigu ne mokytoją?..“, – retoriškai klausia docentas.

R. Zemkausko požiūriu, skirtumai tarp ugdymo įstaigų mieste ir provincijoje nėra dideli, daugiausia interneto dėka. Tačiau kaimo mokyklos turi reikšmingą privalumą – jos nedidelės, todėl kiekvienas vaikas yra arčiau mokytojo, santykis tarp jo ir moksleivių yra artimesnis. Kita vertus, šiuo metu iškilusi grėsmė, jog mažos mokyklos valstybei yra per brangios ir todėl bus uždarytos.

„Mano giliu įsitikinimu, mokykla turi būti ten, kur gyvena vaikas, ir valstybė neturėtų skųstis, kad jai trūksta pinigų – jei skundžiasi, tai blogai tuos pinigus tvarko. Be to, pats mokiausi penkiose mokyklose ir ta, kuri buvo maža, buvo pati geriausia. Artimas santykis su mokytoju, dėmesys kiekvienam mokiniui, ypač su specialiaisiais poreikiais, yra nuostabu – kodėl tai iš žmonių turėtų būti atimta? Švietimas yra prabanga, kurią mes privalome sau garantuoti“, – sako R. Zemkauskas.

Didesnis finansavimas reikalingas visiems mokytojams – tai itin sunki, specifinė profesija, reikalaujanti didelio kūrybiškumo, o jo nebus tol, kol gaunamas atlyginimas nesuteiks pakankamai stabilumo. „Galime pasiekti, kad lietuviai, baigę Kembridžą, Oksfordą, Stenfordą, grįžtų į Lietuvą mokytojauti. Negalvokime, kad čia fantastika – tai tikrai galima padaryti, tik reikia garantuoti jiems veikimo laisvę ir suteikti padorias pajamas. Kokybė neatsiranda tik iš entuziazmo“, – tikina dėstytojas.

Ateinančios kartos visada geresnės už ankstesnes

Vytauto Didžiojo universitete interviu meną ir naratyvo teoriją dėstantis Rytis Zemkauskas sako, jog yra dėsnis – ateinančios kartos visuomet yra geresnės už ankstesnes. Naujoji moksleivių ir studentų karta gimė milžiniškos techninės revoliucijos aušroje, atsiradus ir besivystant internetui, todėl jų požiūris į pasaulį yra kitoks, kaip ir poreikiai bei kylantys iššūkiai.

„Jiems sunkiau atrasti savo asmenybę, suvokti savo tapatybę ir ją įgyvendinti palankiausiu būdu, nes reikia išmokti susidoroti su foniniu triukšmu. Galbūt tai reikėtų dėstyti?.. Kaip ir argumentavimo – poliloginiame pasaulyje argumentuoti, kažką teigti, yra vis sunkiau, o be aiškių teiginių tilto nepastatysi“, – paaiškina jis.

Kalbėdamas apie universitetinį išsilavinimą, R. Zemkauskas atskleidžia, jog jam itin patinka VDU šūkis „Žinios greitai sensta. Įgyk išsilavinimą“ – visa apimantis išsilavinimas, gebėjimas orientuotis gyvenime ir dažnai keistis šiandien yra itin naudingas, nors kai kurioms specialybėms drastiški pokyčiai ir nebūdingi. Docentas palaiko mintį, jog pagrindinis universiteto uždavinys šiandien yra mokyti, kaip susidoroti su informacijos srautais, foniniu triukšmu, ir suteikti tai, ko nėra „Google“ – gera universiteto paskaita yra tokia, dėl kurios verta išjungti kompiuterį, padėti į šalį mobilųjį ir pasiklausyti.

R. Zemkausko kūrybinės grupės rengiamas projektas „XXI amžiaus mokykla“ yra televizinių miniatiūrų ciklas, pristatantis įvairių Lietuvos mokyklų gerąsias patirtis: jame pasakojama apie šalies ugdymo įstaigas, dalyvaujančias tarptautiniuose projektuose, perimančias kitų pasaulio šalių patirtis ir prisidedančias prie Lietuvos švietimo kokybės kėlimo. Pasak žurnalisto, projektu siekiama parodyti, kiek daug galima padaryti, jei mokykla palaiko mokytojų iniciatyvas, padeda jiems jas įgyvendinti. Laidose taip pat kalbinami įvairių universitetų ekspertai, kurie įvertina mokyklų pažangą.

Užsakymo nr.: PT_76075759