Kurį laiką vyno ir prabangių gėrimų pardavėjai džiaugėsi, kad alkoholio vartojimo kultūra Lietuvoje kyla ir vis daugiau žmonių alkoholinius gėrimus perka kaip delikatesą prie pokalbio, maisto, domisi jo istorija, vartojimo kultūra. Dabar tas akmuo, kurį ilgai ritinome į kalną, po diletantiškų valdžios veiksmų, tiesiog pradėjo riedėti atgal. Štai kad ir akcizai: kai alaus ar stipriųjų gėrimų alkoholio procento apmokestinimas didėjo 3-4 eurocentais, vyne jis padidėjo daugiau nei 7 euro centais. Rezultatų ilgai laukti nereikėjo.
Pagal neseniai AC Nielsen paskelbtus rezultatus, nuo kovo 1-osios, kai buvo pakelti akcizai, didžiausią smūgį patyrė vyno segmentas, šių gėrimų parduota 19 proc. mažiau. Alaus pardavimai sumažėjo 14 proc., stipriųjų gėrimų – 8 proc. O štai stipriojo alaus pardavimai kaime sumažėjo vos 5 proc. Teisybės dėlei reiktų paminėti sunaikintą spirituoto vyno rinką. Na, bet kad maža nepasirodytų – tuo pačiu ir natūralaus Europietiško vyno.
Neseniai premjeras džiaugėsi, kad dėl akcizų didinimo biudžetas nenukentėjo. Taip, pardavėme mažiau alkoholio, o pinigų surinkome daugiau. Tačiau ar esamos tendencijos veda į kultūringą alkoholio vartojimą?
Vyno, kurį žmonės perka norėdami pasimėgauti prie vakarienės ar draugų kompanijoje, parduodama gerokai mažiau, o štai kitų kategorijų – kritimas mažesnis.
Reiškia, kad tendencijos apsivertė – gerasis alkoholio vartojimo pavyzdys nyksta, o blogasis vėl ima dominuoti. Auganti jaunoji karta vėl greitai galės matyti praktiškai vieną alkoholio vartojimo pavyzdį – gėrimą dėl svaiginimosi.
Tai ir dabar gana skausminga problema. Lietuvoje tik apie 10 proc. alkoholinių gėrimų suvartojama baruose ir restoranuose, saikingas alkoholio vartojimas, vyno ir kitų aukštos kokybės gėrimų tradicijų ir kultūringo vartojimo suvokimas Lietuvoje vis dar labai žemas. Didelę dalį alkoholio suvartoja maža girtaujančių žmonių grupė, vakarietiškos kultūros užuomazgos matosi tik didžiuosiuose miestuose. Ir panašu, kad jos toliau liks tik užuomazgomis.
Susirūpinimą kelia tai, kad deklaruojant kovą prieš alkoholizmą, valstybės politika visų pirma orientuota į vakarietiškų alkoholio vartojimo įpročių ir restoranų kultūros naikinimą. Buvo uždrausta baruose ir restoranuose, specializuotose alkoholio parduotuvėse parašyti ar papasakoti apie vyno ir kitų gėrimų gamybos ypatumus, istoriją, gautus produktų apdovanojimus ar ekspertų vertinimus. Someljė ir barmenai nuo 2018 metų negalės papasakoti apie vyno ir maisto derinimą, paaiškinti, kuris gėrimas su kokiu maistu galėtų būti vartojamas. Didelį spaudimą patyrė lauko kavinės.
Na, o grįžtant prie vyno apmokestinimo – protu nebesuvokiami sprendimai. Noriu atkreipti dėmesį, kad vynui, gėrimui, kuris dažniausiai siejamas būtent su kultūringu vartojimu, tradicijomis, daug kur Europoje akcizas apskritai netaikomas, nes jis laikomas kulinarijos dalimi. Taip yra net „alaus“ šalyje Vokietijoje.
Tuo tarpu Lietuvoje vynui patvirtintas dvigubai didesnis akcizas nei alui ir beveik tokio pat dydžio kaip stipriesiems gėrimams. Mūsų šalyje taikomas akcizas vynui yra didžiausias Baltijos šalyse ir apskritai – penktas didžiausias visoje Europos Sąjungoje.
Stebina ne tik akcizo vynui alogiškumas, bet ir nestabilumas visame akcizų sektoriuje. Verslininkams labai sunku vykdyti veiklą, kai taisyklės nuolat keičiasi ir niekada nežinai, kas tavęs laukia po pusmečio. Manau, vertėtų parengti bent trijų metų akcizų tarifų pokyčių planą. Mokesčių, įskaitant akcizus, politika turi būti nuosekli, planinga, nes jos pasekmės yra ilgalaikės – bendras verslo aplinkos stabilumas, verslo plėtros ir planavimo galimybės, rinkos tendencijų stabilumas.
Užsakymo nr.: PT_76015739