Kogeneracinės jėgainės – tai jėgainės, tuo pat metu gaminančios ir elektros, ir šilumos energiją. „Energetine prasme, kogeneracijos ciklas yra apie 40 proc. efektyvesnis lyginant jį su atskira šilumos ir elektros energijos gamyba. Todėl šilumos ir elektros energijos gamyba vienu metu šiandien ir yra pati efektyviausia“, – teigia Vilniaus kogeneracinės jėgainės generalinis direktorius Saulius Barauskas.

Šiuo metu Europoje veikia daugiau kaip 450 tokio tipo jėgainių. Gariūnuose statoma Vilniaus kogeneracinė jėgainė pradės veikti 2019–ųjų pabaigoje, čia bus deginamos ne tik komunalinės atliekos, bet ir biokuras.

Atliekos naudojamos efektyviau

Vienas iš didžiausių Vilniaus kogeneracinės jėgainės pranašumų lyginant su įprastomis jėgainėmis – aplinkos tausojimas net keletu aspektų. Pirmiausia, kaip jau minėta, jėgainėje bus deginamos komunalinės atliekos, o tai reiškia, jog mažiau jų nukeliaus į sąvartynus. Skaičiuojama, kad jėgainėje per metus bus sudeginama iki 160 tūkst. tonų po rūšiavimo likusių ir antriniam panaudojimui netinkamų komunalinių atliekų.

Tiesa, šios komunalinės atliekos į jėgainę keliaus ne tiesiai iš gyventojų konteinerių, o iš mechaninio biologinio apdorojimo (MBA) įrenginių, kurių visoje Lietuvoje šiandien veikia 10. MBA įrenginiai – tai įrenginiai, kuriuose pakartotinai išrūšiuojamos tos komunalinės atliekos, kurių neišrūšiuoja patys gyventojai. Išrūšiavus šias atliekas, dalis, tinkama deginimui ir bus tiekiama į jėgainę. Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktoriaus Daliaus Krinicko, šiandien iš mišraus atliekų srauto susidaro apie 46 proc. perdirbti netinkamų, tačiau energinę vertę turinčių (tinkamų deginimui) atliekų.

Vilniuje šilumos ir elektros gamybai planuojama naudoti atliekas, atgabentas iš Vilniaus, Utenos ir, esant poreikiui, kitų regionų. Beje, Vilniaus kogeneracinė jėgainė bus statoma visai šalia sostinės MBA įrenginių – tokiu būdu bus optimizuotas tinkamų deginimui atliekų tiekimas iš įrenginių į jėgainę.

Švaresnis deginimo procesas

Kitas aplinkosauginis naujosios jėgainės pliusas – daug mažiau taršus deginimas lyginant su iškastinio kuro (pavyzdžiui, anglių ar gamtinių dujų) deginimu. Skaičiuojama, kad jėgainės dėka anglies dvideginio išmetimas į orą turėtų sumažėti apie 436 tūkst. tonų per metus.

Be to, sekant moderniausiais Europos miestų centruose šiuo metu veikiančių jėgainių pavyzdžiais, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus įdiegti šiuolaikiniai dūmų valymo įrenginiai. „Jų veiksmingumu galime įsitikinti ir Lietuvoje, matydami Klaipėdoje jau veikiančios „Fortum“ jėgainės pavyzdį“, – sako D. Krinickas. Remiantis tyrimais, teršalų koncentracija „Fortum Klaipėda“ jėgainės išeinančiuose dūmuose yra keliasdešimt kartų mažesnė, nei leidžiama pagal ES ir Lietuvos teisės aktus.

Atliekų departamento direktorius taip pat pažymi, kad jau nuo šių metų pradėta įgyvendinti Vilniaus kogeneracinės jėgainės oro taršos monitoringo programa. „Stebėjimams naudojama moderni įranga leis gauti patikimus duomenis apie oro taršos pobūdį, koncentracijos pokyčius ir galimus taršos šaltinius. Ši programa jau pristatyta ir suderinta su Lazdynų mikrorajono bendruomenės atstovais, o jos rezultatai bus reguliariai pristatomi šiai ir kitoms bendruomenėms dar iki jėgainės statybos“, – atskleidžia D. Krinickas.

S. Barauskas primena, jog netoli miesto stovinti jėgainė – visiškai normalus ir saugus variantas. „Aplinkosaugos ir atliekų tvarkymo srityse labiausiai pažengusiose valstybėse, tokiose kaip Danija, Švedija Austrija ar Didžioji Britanija, jėgainės dažnai atidaromos miestų centruose bei gyvenamosiose zonose. Pavyzdžiui, Vienoje pačiame centre veikia net 4 galingos atliekų deginimo jėgainės, o danai žengė dar toliau – ant kogeneracinės jėgainės „Copenhill“ stogo įrengia žiemos pramogų ir slidinėjimo trasą. Tai įrodo, kad jėgainės yra visiškai nepavojingos žmonių sveikatai“, – tikina jis.

Šiluma pigs

S. Barauskas teigia, kad, be aplinkosauginės naudos, jėgainė neš ir ekonominę naudą gyventojams. „Vertinant komunalinių atliekų bei biokuro kainą ir lyginant ją su iškastinio kuro (gamtinių dujų) bei gan taršiomis ir Europos Sąjungos mastu nepropaguojamomis anglimis, labiausiai šilumą ir elektrą apsimoka gaminti tik kogeneracijos būdu“, – sako jis, teigdamas, jog pigesnė žaliava leis pigti šilumai, o tai vilniečiai pajus vos pradėjus veikti jėgainei: jau 2019–2020 metų šildymo sezone. Nauja Vilniaus kogeneracinė jėgainė, numatoma, galės pagaminti apie 40 proc. Vilniaus centralizuotai tiekiamos šilumos.

O tam, kad gyventojai galėtų sutaupyti, pirmiausia reikalingos nemažos investicijos. Numatoma atliekų deginimo jėgainės projekto vertė siekia apie 147 mln. Eur, o Aplinkos ministerija atliekų deginimo įrenginiui jau skyrė 48,5 mln. eurų Sanglaudos fondo lėšų pagal 2014–2020 Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą.

Bendrai atliekų ir biokuro jėgainės projekto vertė – apie 350 mln. Eur. Daugiau kaip pusę šios sumos – 190 mln. Eur – projekto vystytojas UAB „Vilniaus kogeneracinė jėgainė“ skolinasi iš Europos investicijų banko, 150 mln. Eur skiria ES fondai (įskaitant jau skirtas Aplinkos ministerijos ES fondų investicijas), o likusi dalis dengiama nuosavomis projekto vykdytojo lėšomis.

Europos socialinis fondas