- Paaiškėjo visi Europos čempionato aštuntfinalio dalyviai. Kaip manote, kurios rinktinės maloniai nustebino arba nuvylė grupių etape?

- Maloniausias čempionato siurprizas - pergalingą ir patrauklų akiai krepšinį demonstravusi Suomijos rinktinė. Mažai kas tikėjosi, kad vienoje stipriausių turnyro grupių, suomiai iškovos 4 pergales ir užims antrąją vietą. Kol kas nuvilia prancūzai bei būsimi lietuvių varžovai graikai. Taip pat, po pergalės prieš Lietuvą, daug daugiau buvo tikimasi iš Gruzijos rinktinės. Likusio komandos kol kas žaidžia pagal savo galimybes.

- Grupių varžybose rinktinės parodė realų savo pajėgumą. Jūsų nuomone, ko galima laukti finalinio etapo mūšiuose?

- Nuspėti kaip klostysis atkrintamosios rungtynės praktiškai neįmanoma. Likusiais komandas galima būtų suskirstyti į tris kategorijas pagal stiprumą. Tai būtų pagrindiniai pretendentai į auksą - Ispanija, tada dvi rinktinės, kurių šansai žengti tolyn yra minimalūs - tai Vengrija ir Ukraina. Ir lieka 13 vienodo pajėgumo komandų, kurių pasirodymą prognozuoti yra labai sunku.

- Kaip manote, kurių šalių rinktinės pagal dabartinį pajėgumą pretenduoja į medalius?

- Visos rinktinės yra pretendentės užimti medalines vietas, išskyrus Vengriją ir Ukrainą.

- Į aštuntfinalį patekusi Lietuvos rinktinė šeštadienį susirungs su Graikijos rinktine. Kokią prognozuotumėte aštuntfinalio dvikovą Lietuva – Graikija?

- Užėmus pirmąją vietą grupėje norėtųsi lengvesnio varžovo nei Graikija. Tai rungtynės, kuriose paaiškės tikrasis mūsų rinktinės pajėgumas. Daug ką nulems trenerių darbas. Graikai turi galingą priekinę linija, tad grupės varžybose pasiteisinęs planas - žaisti per Joną Valančiūną gali nesuveikti. Pergalę turėtų iškovoti rinktinė, kurios snaiperiai bus geresni tą dieną.

Jonas Valančiūnas, Donatas Motiejūnas

- Kaip toli, jūsų nuomone, gali nužingsniuoti keturias pergales penkiose rungtynėse B grupėje iškovojusi Lietuvos rinktinė?

- Su Ispanija, teoriškai, galime susitikti tik finale, tad viskas yra mūsų rankose. Nė vienas varžovas iki finalo nebus kažkuo ypatingai pranašesnis. Jei Lietuvos rinktinės žaidimo kokybės kreivė ir toliau kils aukštyn, manome, kad visai realu yra iškovoti medalius.

- Prieš čempionatą buvo manyta, kad be Luko Lekavičiaus, Domanto Sabonio ir Pauliaus Jankūno nacionalinė komanda gali strigti. Kas padėjo užkamšyti atsiradusias skyles?

- Ypatingai geras Dainiaus Adomaičio vadovavimas. Treneris nebijo varijuoti sudėtimi, stumdyti žaidėjus per pozicijas, žaisti tai aukštu, tai žemu penketu. Žaidžiama atsižvelgiant į konkrečias situacijas, į varžovų sudėtį. Kiekvienose rungtynėse remiamasi 10-11 žaidėjų, kas padeda visų rungtynių metu išlaikyti aukštą tempą.

- Kas, jūsų nuomone, Lietuvos rinktinėje dar nespėjo atskleisti viso savo potencialo?

- Visi žaidėjai žaidžia savo galimybių ribose, kai kurie gal net geriau nei iš jų būtų galima tikėtis. Galbūt kol kas trūksta svaresnio Jono Mačiulio indėlio, tačiau neabejojame, kad atėjus lemiamoms kovoms, išvysime tokį Joną, kokį esame įpratę matyti.

- Kaip jūs vertinate Jono Valančiūno žaidimą? Kokie jo šansai kovoti dėl Europos čempionato MVP titulo?

- Jonas Valančiūnas žaidžia geriausią krepšinį per visą savo karjerą rinktinėje. Kita vertus, varžovai grupių etape buvo labai palankūs Jonui. Stipresnį vidurio puolėją turėjo tik Gruzijos rinktinė, o tas rungtynes mes pralaimėjome. Pažiūrėsime, kaip Valančiūnas atrodys pries I. Bourousį ir G. Papagiannį, o tada ir galėsime realiau vertinti jo galimybes tapti turnyro MVP.

- Kokia, jūsų nuomone, galutinė vieta, atsispiriant nuo to, kaip dabar žaidžia Lietuvos rinktinė, tenkintų daugumą mūsų šalies komandos sirgalių?

- Mūsų šalies sirgalius visada tenkina bent jau medaliai. Ant vieno iš pakylos laiptelių žengianti Lietuvos rinktinė nudžiugintų tautiečius.