Būsto energijos taupymo agentūros (BETA) specialistai pasakoja, kad, nepaisant sudėtingos pradžios, pastebima pagerėjusi darbų kokybė ir aktyvesnis gyventojų ryžtas investuoti į mažesnes sąskaitas už šildymą ir aukštesnę gyvenimo kokybę.
Mokosi iš savo klaidų
BETA Projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus specialistas Vasilijus Lachadinovas pripažįsta, kad pirmaisiais metais darbininkams trūko patirties atliekant pirmuosius renovacijos darbus.
„2013 m. pradžioje, įsibėgėjant modernizacijos darbams, buvo kilę nesklandumų. Rangovai prieš tai tokiais intensyviais tempais nebuvo atlikę modernizacijos darbų ir kaip modernizacijos specialistai neturėjo pakankamai patirties“, – pasakoja specialistas.
Tiesa, objektų stebėseną vykdantis ekspertas pastebi – rangovai pasimokė iš savo klaidų ir laikui bėgant statybų darbų kokybė keitėsi į gerąją pusę. Anot V.Lachadinovo, rangovai dažnai nesikeičia, todėl 2013 m. pradėję darbus ekspertai iki šiol kaupia patirtį ir kiekvienais metais tobuleja.
„Nuo darbų pradžios Jau praėjO 4 metai. Galima pasakyti, kad rangovai susipažinę su statybų reglamentu, dirba tie patys žmonės“, – teigia BETA atstovas.
Sklandų darbų procesą užtikrina technnių prižiūrėtojų kontrolė. Pašnekovas pasakoja, kad prižiūrėtojai neleidžia statybininkams atsipūsti ir griežtai vertina atliktus darbus – priežiūros pagalba darbų kokybė išlieka puiki.
„Daug kas priklauso nuo techninių prižiūrėtojų, jie nesikeiča bei žino visus techninius reikalavimus. Ekspertai reikalauja kokybės ir tinkamų rezultatų iš rangovų. Tai yra viena iš pagerėjusių modernizacijos darbų priežasčių“, – už darbų kokybę atsakingus darbuotojus giria V. Lachadinovas.
Pašnekovas pabrėžia ir vietinių rangovų reikšmę: „Važinėjame po objektus ir pastebime, kad yra rangovų, kuriuos giria gyventojai. Daug ką reiškia, jei rangovas yra vietinis ir pažįsta gyventojus. Atvykęs patikrinti matau, kad jie sveikinasi, kalbasi tarpusavyje ir tada darbai yra sklandesni“, – teigia jis.
Gyventojų poreikiai kečiasi
Ekspertas pastebi gyventojų ryžtą investuoti į brangesnes ir kokybiškesnes medžiagas. Ankščiau tai padaryti išdrįsdavo drąsiausi, tačiau gerieji kaimynų pavyzdžiai padeda pamatyti suvartojamos energijos skirtumą.
„Daug kas priklauso nuo atnaujintų kaimyninių namų. Kaimynai mato, kad kvartale tinkuojamas fasadas atrodo gražiau, jie sutaupo iki 70 proc. energijos ir pasirenka efektyvesnį fasadą. Pradžioje buvo sudėtinga įkalbėti bendriją dėl ventiliuojamų fasadų, nes jų kaina yra didesnė nei tinkuojamų fasadų. Tačiau vėdinamo fasado ir pliusų yra tikrai daugiau, jį pritaikius fasadas kvėpuoja, naudojamos medžiagos yra nedegios“, – informuoja specialistas.
Pastebima, kad Lietuvoje, skirtingai negu kitose Baltijos valstybėse, nebijoma investuoti į kokybiškesnes medžiagas.
„Pradžioje gyventojai rinkosi beveik vien tinkuojamus fasadus, bet, pavyzdžiui, Biržuose galime pastebėti kitokią tendeciją – šiame mieste daugiausiai yra ventiliuojamų fasadų. Buvome pasikvietę svečius iš Estijos ir jie stebėjosi, kad pas mus žmonės dažniau renkasi ventiliuojamus fasadus“ – pastebi BETA projektų įgyvendinimo kokybės priežiūros skyriaus specialistas.
Matoma ir kita džiugi tendencija – augantis atsinaujinančios energijos populiarumas. Gyventojai dažniau pasirenka ant stogų įrengti saulės kolektorius arba diegti geoterminį šildymą.
„Pavyzdžiui, Varėnoje vienas senyvo amžiaus namo pirmininkas įkalbėjo visus gyventojus įdiegti geoterminio šildymo sistemą. Visi dabar puikiai gyvena atsijungę nuo centrinio šildymo. Jei lauke iki 20 laipsnių šalčio, ekosistemos pilnai užtenka apšiltinti namui ir paruošti karštą vandenį „gyvatukui“, – pasakoja pašnekovas.
Užsakymo nr.: PT_75448327