Įstaigos ttikslas – jau šiandien ugdyti laisvus nuo ribojančių stereotipų, drąsius veikti, mąstančius jaunus žmones, kurie turėtų aiškius ilgalaikius savo gyvenimo tikslus ir galėtų kryptingai jų siekti.
Stovykloje vaikų mentoriais tapo savanoriai
Penkių dienų stovykloje, vykusioje atokiame, bet nuostabiai gražiame Lietuvos kampelyje, visi „Sėkmės ir lyderystės mokyklos“ moksleiviai vėl susitiko su savanoriais, tapusiais jų mentoriais. Šie žmonės bendrauja su paaugliais jau nebe pirmą kartą ir yra pelnę visišką jų pasitikėjimą.
„Tarp savanorių sutikau ir tokių žmonių, kurie yra seniai sukūrę šeimas, turintys keletą vaikų, viena jau net tapusi močiute. Kaip paaiškėjo, savanoriai dirba įvairiose sferose – privačiame sektoriuje, valstybinėse įmonėse. Beje, jiems teko atsiprašyti iš darbo, kad galėtų savo laiką skirti stovyklos organizavimui, praleisti laiką su svetimais vaikais. Aš daug kalbėjausi su jais ir klausiau man svarbių klausimų, domėjausi, kodėl jie tai daro? Atsakymas visų buvo vienas – mes norime padėti, būti naudingi, dalintis įgyta patirtimi, jausti dvasinį pasitenkinimą, atiduoti dalelę savęs kitiems.
Mentoriai, dirbantys su vaikais, yra perėję labai rimtas atrankas. Savanoriai yra dalyvavę mokymuose ir įgiję patirties įvairiose organizacijos veiklose, todėl, manau, jiems taip gerai sekėsi rasti bendrumo jausmą su vaikais, jie degė meile kūrybai, degė tuo, kuo tikėjo, mokėjo ir taip motyvavo vaikus.
Galbūt ne visi iš jų scenos profesionalai, tokie kaip stovyklos vadovas Laurynas, bet buvo jaučiama jų ypatinga meilė veiklai, kuria užsiima. Mokiniai jautė, kad jais rūpinamasi, juos moko žmonės, kurie yra iš tiesų tikri profesionalai, mylintys tai, ką daro ir duodantys daugiau nei gali. Buvo jaučiamas nuoširdus pareigos jausmas atliekamam darbui, noras dalintis, noras tobulėti bei noras būti kartu.
Man didžiausią įspūdį paliko stovyklos organizatorės Enrika bei Kristina. Viena iš jų – dviejų vaikų mama, ilgą laiką gyvenusi Norvegijoje, bet apsisprendusi grįžti į Lietuvą, dirbanti administracinį darbą, bet atradusi laiko organizuoti ir praleisti penkias dienas su svetimais vaikais, palikusi savo 2 metų sūnų ir tai daranti be jokio atlygio.
Pamenu vieną dieną valandėlei jos aplankyti užsuko vyras su vaikais. Jie taip džiaugėsi pamatę mamą, bet paskui, deja, turėjo išvykti. Vėliau paklausiau jos, ar ji labai liūdi ir išvydau ašaras jos akyse... Tačiau ji greitai susitvardė ir nusišypsojusi vėl pasinėrė į veiklą su stovyklos vaikais.
Tokiais momentais pagalvoji, kad kaip gerai, kad yra tokių žmonių, iš kurių galima tiek daug išmokti, galbūt ne kažko profesionalaus, bet tikrojo žmogiškumo ir meilės ne tik artimui, bet ir svetimam, ko mūsų dienų vartotojiškai visuomenei labai trūksta“ – po stovyklos „Kurk. Mąstyk. Veik.” pasakojo Kėdainių „Šviesiojoje“ gimnazijoje veikiančios „Sėkmės ir lyderystės mokyklos“ grupių kuratorė ir programų rengimo grupės narė, anglų kalbos mokytoja ekspertė Gitana Kaupienė.
Darbas su vaikais – išėjimas iš komforto zonos
Kartais reikia tiek nedaug – viso labo tik išeiti iš savo komforto zonos, paleisti įprastą aplinką ir norėti padėti žmonėms. Tada pasaulis tikrai bus gražesnis ne tik imančiam, bet ir duodančiam. Ne vieną vaiką stovykloje pamatyti savanorių veiksmai įkvėpė, suteikė pozityvumo ir noro keistis. Pradėkime nuo savęs, kad ir mažais žingsneliais, o tada jau kaip sniego gniūžtė, besiridenanti nuo kalno, įtrauks ir kitus. Paskutiniąją stovyklos dieną viena savanorių – Enrika paliko laišką vaikams, kuriame, panašu, jog pasakyta viskas ir dar daugiau:
„Sveiki visi, mano šaunuoliai, žinau, jog „tapetų” laiškų nemėgsta nė vienas ir esame be galo užimti, tačiau mano emocijos vis dar neapleidžia manęs. Praūžus stovyklai vis manęs neapleidžia mintys apie tai, kas įvyko šią savaitę. Visko turėjom per šias dienas.. Ašaros, juokas, meilė, nepasitenkinimas, problemos, šiluma, atviri pokalbiai, sprendimai, tačiau finišą pasiekėm su puikia nuotaika, naujomis pažintimis bei naujomis patirtimis.
Vaikų per savaitę kardinaliai nepakeisim, tačiau „sėklą" juose tikrai pasėjom. Per visą stovyklos laiką aš juos mačiau visokius ir labai smagu, kai matau skirtumą tarp to, kokie jie buvo ką tik atvažiavę, ir prieš atsisveikinant. Visa tai, apie ką buvo kalbėta, kas buvo sakyta ir patirta drauge, jeigu nesupras to dabar, tai tikrai, prisimins ir pritaikys ateityje.
Labai noriu nuoširdžiai padėkoti visiems sulyg kiekvienu už tai, jog tapote komandos dalimi. Negaliu nė vieno neigiamo žodžio pasakyti apie Jus – tik geri ir nuoširdūs atsiliepimai. Visi esate skirtingi ir unikalūs, tačiau tai, kas suvienijo mus šią savaitę – švietimas bei ugdymas – yra nerealu. Tikiuosi, jog taip buriantis ateities kartas ugdysime mąstančias, laisvas, kūrybiškas, tikrais ateities lyderiais. Tikiuosi, jog ne aš viena šią savaitę pasisėmiau idėjų ir išmokau iš vaikų, o ir Jus užplūdo naujos idėjos, mintys, naujos pamokos.
„Dalį savęs atiduodamas kitam, tu sukuri tokį pasaulį, kuris taps tavo meilės lauku”, – teigė A. Šliogeris. Tikiu, jog visa tai, ką atiduodat dėl kitų, Jums grįš su dideliu kaupu bei meile.”
„Ne vienas vaikas braukė ašarą skaitydamas šį laišką... O ir aš galiu tvirtai pasakyti, kad savo turiniu tai bene pati giliausia stovykla, kurioje esu dalyvavusi. Pirmiausia atradau savanorystės žavesį ir jos svarbą žmogaus gyvenime, sutikau labai įdomių žmonių, klausiausi vertingų paskaitų, sužinojau daug naujų dalykų, išmokau to, apie ką net nebuvau girdėjusi. Bet svarbiausia – iš naujo atradau vaikus, užmezgiau gilesnį ryšį, supratau, kad darbas, kuri labai myliu, yra nepaprastai vertingas. Laimingi vaikai – laimingi mokytojai. Teigiamos emocijos po stovyklos ir padėkos žodžiai – tai taip paprasta, bet kartu ir magiška. Tai yra tas varikliukas, kuris skatina veikti.
Ši stovykla, kaip ir visi metai dirbant „Sėkmės ir lyderystės mokykloje“, keičia mane kaip asmenybę, skatina tobulėti, mylėti ir vertinti tai, ką turiu. Dažnai stovykloje pasikartojanti frazė, kad reikia gyventi čia ir dabar, manau, lydės mane ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime. Taip pat dar labai giliai įstrigo T. Edisono citata: „Aš nesusikirtau. Aš atradau 10000 būdų, kurie neveikia.“
Manau, geriau daryti ir klysti, nei stovėti vietoje ar tiesiog plaukti pasroviui“, – sako Kėdainių „Šviesiojoje“ gimnazijoje veikiančios „Sėkmės ir lyderystės mokyklos“ grupių kuratorė ir programų rengimo grupės narė, anglų kalbos mokytoja ekspertė Gitana Kaupienė.
Ji dar kartą primena, kad jei ne verslininkė Jolanta Blažytė, tiek idėjomis, tiek finansiškai prisidedanti prie „Sėkmės ir lyderystės mokyklos“ veiklos, tokių stovyklų nebūtų, o didžioji dalis vaikų taip ir netaptų ateities lyderiais.
Užsakymo nr.: PT_75263463