Sukėlė sumaištį
Penktadienį vyksiančiame neeiliniame miesto tarybos posėdyje politikai turės pareikšti savo nuomonę dėl parengto Klaipėdos miesto bendrojo plano (BP), kuriame numatyta, kaip uostamiestis turėtų vystytis per artimiausius 20 metų.
Plane daug dėmesio skiriama ir Klaipėdos uostui. Koncepcijoje, kuriai politikai linkę pritarti, numatyta, jog Klaipėdos uostas galėtų plėstis tik pietinėje dalyje.
Tačiau paraleliai rengiamas ir Klaipėdos jūrų uosto bendrasis planas (BP). Šio plano rengėjai dar pernai vasarą pateikė keturias koncepcijas. Viena jų – ketvirtoji – numato, jog uostas galėtų plėstis ir pietinėje, ir šiaurinėje miesto dalyse. Plėtra šiaurinėje dalyje būtų išorinio uosto ties šiauriniu molu iš jūros pusės statyba.
Šiai koncepcijai, kurioje numatyta maksimali uosto plėtra, pritarė Susisiekimo ministerija. Ji ir užsakė parengti Klaipėdos uosto bendrąjį planą.
Klaipėdos savivaldybės užsakymu rengiamame miesto bendrajame plane siūloma neleisti uostui plėstis šiaurinėje miesto dalyje. Esą tinkamiausias variantas toks, kad plėtra galima tik pietinėje dalyje. Be to, BP koncepcijoje taip pat numatyta, jog galima ir kai kurių uosto teritorijų konversija.
„Uosto teritorija yra valstybės nuosavybė ir miesto atstovai gali pareikšti tik pageidavimą, o ne realius planus apie konversiją. Tačiau ir tokio siūlymo įtraukimas į miesto bendrąjį planą, mano požiūriu, būtų nepragmatiškas uosto naudotojų atžvilgiu. Jie labai skaudžiai reaguoja, į tas teritorijas padarytos milžiniškos investicijos, iš jų kuriama didelė pridėtinė vertė valstybei ir miestui – darbo vietos, atlyginimai, sumokami mokesčiai. Įmonės net nebežino, kaip planuoti savo investicijas, ar jų tikrai niekas neiškels“, - teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Identifikavo poreikius
Jis ir dar keli atsakingi Uosto direkcijos atstovai dalyvavo trijuose Klaipėdos miesto tarybos komitetų posėdžiuose, kur buvo svarstomi parengti keturi prieškoncepciniai Klaipėdos miesto bendrojo plano sprendiniai.
„Įspūdis toks, kad atėjome pasikalbėti patys su savimi, nes sprendimai jau, matyt, priimti. Jokios diskusijos nebuvo. Mačiau ir iš balsavimo, ir iš klausimų, kad sprendimas jau priimtas“, - nusivylimo neslėpė A. Vaitkus.
Jis įsitikinęs, jog ir uostui, ir miestui yra geriausia jau parengta Klaipėdos uosto bendrojo plano ketvirtoji koncepcija, kuri numato uosto maksimalią plėtrą.
Bendrojo plano rengėjai apklausė visas uoste veikiančias įmones, identifikavo jų poreikius ir tada buvo parengtos bendrojo plano koncepcijos.
Anot A.Vaitkaus, dabar Klaipėdos uosto teritorija yra 525 hektarai. Ketvirtojoje bendrojo plano koncepcijoje numatoma, jog pietinėje miesto dalyje uostas gali užimti 80 naujų hektarų, o šiaurinėje prasiplėsti 130 hektarų. Didžioji plėtros dalis būtų jūroje.
„Tai yra perspektyva 25 metams į priekį. Tikrai nebus taip, kad pasitvirtinsime bendrąjį planą ir rytoj pradėsime statybas. Mes norime tik to, kad būtų numatyta galimybė“, - tikino A. Vaitkus.
Daugiau darbo vietų
Tokios plėtros priešininkų teigimu, dėl išorinio uosto statybos išnyks Melnragė, bus sunaikinti paplūdimiai, iškirsti pajūrio miškai.
„Tai yra tik išvedžiojimai, o ne konkrečios išvados. Mes sakome, kad molų konstruktyvai saugo paplūdimius. Pavyzdžiui, pietinis molas yra aukso vertės UNESCO saugomai Kuršių nerijos teritorijai. Jei jo nebūtų, kranto erozija būtų milžiniška“, - dėstė A. Vaitkus.
Jis tvirtino, jog apie išorinio uosto poveikį Melnragės gyvenvietei dar anksti kalbėti, nes neatlikti jokie tyrimai, vertinimai, dar nėra parengti konkretizuoti sprendiniai.
„Ne kartą buvome susitikę su Melnragės gyventojais ir jie kelia aiškius, pragmatiškus klausimus. Jie norėtų, kad būtų palikta saugos zona nuo privažiuojamų kelių ir ji būtų apsodinta želdiniais. Be to, jie klausia, ar bus iškeldinti, kokias kompensacijas gaus. Visi šie klausimai yra teisingi, tik dar ankstyvi. Tačiau žmonės mąsto pragmatiškai“, - pabrėžė Uosto direkcijos vadovas.
Jo nuomone, politikai yra kitokios nuomonės dėl išorinio uosto tik todėl, kad bijo, jog jam atsiradus nebus taip blogai, kaip jie dabar kalba. Todėl esą ir stengiamasi šiam uostui užkirsti kelią.
„Klaipėdos uosto bendrąjį planą turi derinti 26 institucijos. Jei Klaipėdos politikai ir nepritartų, teoriškai vis tiek galėtume statyti išorinį uostą. Bet jei miestas bendrąja prasme prieštaraus ir nesutiks, jog atsirastų išorinis uostas, tai, ko gero, jo ir nebus. Tačiau tikiu, jog laimės pragmatizmas“, - vylėsi A. Vaitkus.
Jei miestas patvirtintų bendrąjį planą, kuriame nebūtų numatyta galimybė statyti išorinį uostą, teoriškai jį statyti vis tiek būtų galima, tačiau realiai tai sunkiai įsivaizduojama.
Maksimali plėtra, kurią norėtų susiplanuoti Klaipėdos uostas, leistų gerokai padidinti krovos apimtis, sukurti dešimtis tūkstančių gerai apmokamų darbo vietų.
„Mes norime, jog Klaipėdos uostas būtų modernus, todėl mums bus reikalinga aukštųjų mokyklų pagalba, o tai padėtų ir ne pačius geriausius laikus išgyvenančiam Klaipėdos universitetui. Dabar Klaipėdos uostui labai trūksta gamybinės bazės, vyksta tik krova. Jei vyktų uosto plėtra, didėtų jo teritorija, tai pietinėje dalyje, kur nėra gyvenamųjų zonų, galėtų atsirasti ir gamybinė bazė, o tai reiškia naujas darbo vietas, atlyginimus ir mokesčius valstybei. Kaip bebūtų, tikiu, jog politikai galiausiai priims pragmatiką sprendimą dėl bendrojo plano“, - kalbėjo A.Vaitkus.
Anot jo, rengiamas Klaipėdos uosto bendrasis planas, jo koncepcijos plačiai buvo pristatytos gyventojų bendruomenėms, politikams, nuolat diskutuota tiek su uosto naudotojais, tiek su akademine bendruomene. Uosto direkcijos vadovas apgailestavo, kad miesto bendrojo plano koncepcijos nebuvo pristatytos plačiajai visuomenei, uosto bendruomenei. Jos parodytos likus gerai savaitei iki miesto tarybos posėdžio.
Užsakymo nr.: PT_75217324