Tačiau šiais laikais apie vištieną sklando tiek visokios prieštaringos informacijos, kad nebeaišku, ar tas ligos patale išgertas sultinys labiau padės, ar pakenks. O tokią vasarą kaip ši, kai negali žinoti, ar namo grįši sausomis kojomis ir neperpūstas vėjo, – greitai simptomus malšinantys receptai ypač praverstų.

Prof. Romo Gružausko, Gyvulininkystės technologijos fakulteto tarybos pirmininko, Gyvūnų auginimo technologijų instituto vadovo teigimu, ši močiučių rekomendacija – jau seniai žinoma kaip veiksminga ir yra tikra tiesa: dėl vištienoje esančios didelės koncentracijos polinesočiųjų riebalų rūgščių ir dėka jų susiformavusių leukotrienų, kurie parodo organizmo uždegiminių procesų eigą, organizmas geriau gyja, galima padidinti jo atsparumą, tad ir pagerinti sveikatą susirgus, pavyzdžiui, kvėpavimo takų ligomis.

Tačiau šis profesoriaus patvirtinimas ne visai dera prie sklandančių mitų, kad viščiukai broileriai mūsų šalyje lesinami hormonais, augimo stimuliatoriais ir antibiotikais. Juk tokį lesalą ėdęs viščiukas sveikatos tikrai negerins? Prof. R. Gružauskas paaiškina, kaip viskas yra iš tiesų, kuo lesinami viščiukai ir kodėl jau būtų pats laikas pamiršti niekuo nepagrįstus gandus, kad viščiukai broileriai užauginami per savaitę. Kaip? Ogi, esą, naudojant antibiotikus!

– Profesoriau, prognozuojama, kad netolimoje ateityje vištiena perims populiarumo karūną iš kiaulienos, tačiau apie ją sklando ne vienas mitas. Labiausiai gąsdinantis – esą, paukščiai Lietuvoje auginti lesinant juos hormonais, antibiotikais ar kitokiais auginimą skatinančiais preparatais. Kaip Jūs manote, kodėl tie mitai dar gajūs mūsų šalyje?

– Iš karto galiu pasakyti, kad tai, jog paukščiai yra lesinami hormonais ir antibiotikais, yra tikrai didelis mitas. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 1831/2003, 2003 m. rugsėjo 22 d. dėl priedų, skirtų naudoti gyvūnų mityboje, yra nurodyti visi priedai, leistini lesalų mityboje. Nė vienos iš jūsų minėtų medžiagų ten nėra, tad mūsų šalyje auginamų paukščių mėsa tikrai yra saugi. Visoje Europos Sąjungoje, o tai reiškia – ir Lietuvoje, hormonai apskritai niekada nebuvo leistini paukščių mityboje, o augimo stimuliatoriai uždrausti 2006 m.

Prof. habil. dr. Romas Gruzauskas

Viščiukų broilerių auginimą pas mus reglamentuoja Lietuvos Respublikos veterinarijos, taip pat Lietuvos Respublikos gyvūnų globos, laikymo ir naudojimo įstatymas, kuriame nurodyta, kaip turi būti auginami ir laikomi viščiukai broileriai. Mūsų šalyje taip pat laikomasi 2007 m. birželio 28 d. ES Tarybos direktyvos 2007/43/EB, nustatančios būtiniausias broilerių apsaugos taisykles. Tai apima ne tik auginimo sąlygas, bet ir darbuotojų specialistų, kurie prižiūri paukščius, kompetenciją.

O mitai pas mus gajūs dėl to, kad paukščiai intensyviai auga gana trumpą laikotarpį, pasižymi geromis mėsinėmis savybėmis, o mėsa yra kokybiška. Žmonės nežino ar sunkiai suvokia šiuolaikinio mokslo pasiekimus – visa tai susiję su specialių paukščių veislių selekcija, idealiomis auginimo sąlygomis ir subalansuota mityba.

– Tai ką tie viščiukai pas mus, Lietuvoje, turi ir gali lesti, kad nors ir greitai užaugus, būtų gaunama kokybiška mėsa?

– Pirmiausiai reikėtų žinoti, kad yra vykdomas intensyvus mėsinių paukščių – tiek tėvinių pulkų, tiek viščiukų broilerių – veisimas. Jeigu prieš 20 metų auginimo trukmė buvo apie 63–70 dienų, norint pasiekti 2,3–2,5 kg svorį, tai dabar viščiukams užaugti prireikia 38–39 dienų. Prognozuojama, kad 2050 m. augimas truks dar mažiau, t. y. 2,4–2,5 kg svorį pasieks per 32–35 dienas. Nors toks stiprus laiko trumpėjimas gali atrodyti grėsmingai, visa tai tėra paprasčiausia intensyvi selekcija, optimalios auginimo sąlygos ir lesalų kokybė – kiekvienas lesalas yra optimizuojamas net pagal 110 kiekybinių ir kokybinių rodiklių! Dabar auginant viščiukus yra keturi lesalai pagal jų tipus, ateityje galbūt bus penki ar septyni lesalų tipai. Tikslas – „pataikyti“ į kiekvieną viščiuko broilerio fiziologinį poreikį, kuris keičiasi kas 5–7 dienas.

Atidžiau patyrinėjus Lietuvoje gaminamų lesalų sudėtį, matyti vienas paprastas ir visiems suprantamas faktas – gaminant lesalus taikomas ISO 22000 standartas. Lygiai toks pats standartas taikomas ir maisto pramonėje, nes lesalai yra sudedamoji paukštienos gamybos dalis, tad šiuo atveju jiems pagaminti keliami ypač aukšti reikalavimai. B grupės ir kiti vitaminai, įvairūs makro ir mikroelementai (Na, K, Ca, Mg, P, Fe), fermentai, probiotikai ir visos tradicinės žaliavos: kviečiai, rapsų išspaudos, žirniai, kukurūzai, soja, – visa tai lesa lietuviški viščiukai broileriai.
Tad sudėjus auginimo sąlygas, veisimo ir selekcijos pasiekimus, mitybos reikalavimus, gauname intensyviai augančius paukščius, kurie pasižymi geromis augimo savybėmis ir paukštienos maistine verte.

– Ar tai reiškia, kad vištiena ne tik nepavojinga sveikatai, bet gali ir ją pagerinti?

– Žinoma, kad gali, mat yra lesalų priedų, kurie teigiamai veikia žmonių sveikatingumą, o tai įrodyta ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje nuolat atliekamais tyrimais. Pavyzdžiui, yra lesalų, kuriuose gausu seleno ir vitamino E, tad valgant tokią vištieną, teigiamai veikiama ir žmonių sveikata. Taip pat į lesalų sudėtį gali būti įtraukiama žmogui naudingų įvairių aliejų, subalansuotas santykis omega 6 ir omega 3 riebalų rūgščių.

Mano minėta močiučių išmintis – ne iš piršto laužta, reikia ja pasitikėti.

Prof. R. Gružausko žodžius patvirtina mūsų šalyje priimti įstatymai. Tai, kad viščiukų lesaluose nebūtų draudžiamų medžiagų, kontroliuoja Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba, o vištieną gaminančios lietuviškos bendrovės, kaip žinia, dar ir pačios rūpinasi profilaktika – siunčia mėginius į akredituotas laboratorijas, atidžiai renkasi tiekėjus ir naudoja tik tokias žaliavas, kurios patikrintos tyrimais. O kaip kitaip, jei bent šiek tiek atlaidžiau pažiūrėjus į gamybos procesą, gali grėsti didžiulės baudos? Taip stipriai rizikuoti nenori nė vienas verslininkas, juk nesaugi žaliava, lesalai ar net paruošti gaminiai gali būti tiesiog sunaikinami, tad ne tik bauda, bet ir nuostoliai būtų didžiuliai.

Užsakymo nr.: PT_75147714