Šiandien žinoma, kad „Grenfell Tower“ buvo neseniai renovuotas, o jo fasado šiltinimui naudotos aliuminio kompozito plokštės, kurios yra itin degios.
Ekspertai pasakoja, kad „Grenfell Tower“ tragediją iš dalies nulėmė naudotos aliuminio kompozito plokštės. Lietuvos daugiabučiuose panašaus gaisro scenarijus yra neįmanomas, o renovacijoje nenaudojamos medžiagos, kurios greitai užsidega.
Lietuvoje taip apšiltintų pastatų – keletas
„Renovacijai mūsų šalyje itin retai naudojamos aliuminio kompozito plokštės, tačiau visgi jomis apšiltintų pastatų yra keli“, – sako KTU Statybinių medžiagų katedros mokslininkas dr. Vidas Kerševičius.
Mokslininko teigimu, medžiagos, iš kurių pagamintos tokios plokštės priskiriamos prie degių medžiagų grupės. „Pagal Lietuvoje šiuo metu galiojančios normas, apšiltinti tokio aukštingumo ir paskirties pastatą kaip „Grenfell Tower“ jomis būtų nelegalu. Diskutuojant apie šių plokščių degumą ir kokybę, pirmiausia svarbu nepamiršti, kad Lietuvoje nėra tokio aukščio daugiabučių ir tai galima vertinti kaip riziką mažinantį faktorių. Pastebime, kad kasmet pasaulyje nuskamba žinia apie itin aukštų pastatų gaisrus. Jie įvyksta ir Europoje, ir Azijos šalyse, pavyzdžiui, Jungtiniuose Emyratuose, kur galioja visai kitokie reikalavimai izoliacinėms medžiagų savybėms“, – atkreipia dėmesį V. Kerševičius.
Pagal Lietuvoje galiojančius gaisrinės saugos reikalavimus, pastatas, panašus į „Grenfell Tower“, iš tikrųjų net negalėtų būti eksploatuojamas, pastebi Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento Gaisrų prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas Aurimas Gudžiauskas. Gaisrų prevencijos ekspertas pabrėžia, kad įtakos tragedijai turėjo ir evakuacijos kelių ir priešgaisrinių sistemų, būtinų tokio aukščio namuose, nebuvimas, galiausiai – ir netinkami nurodymai gaisrui kilus.
„Iš to, kiek dabar žinoma, panašu, kad kilus gaisrui, gyventojams buvo liepta likti pastate ir laukti ugniagesių. Tai labai keistas nurodymas, turint omeny, kad pastatas – labai aukštas ir jame gyvena daug žmonių. Galiausiai vienintelis evakuacijos kelias – laiptinė, buvo taip pat apimta ugnies, ir žmonės nebegalėjo ištrūkti iš degančio pastato. Lietuvoje galioja visai kitokios evakuacijos taisyklės – visuomet primename, kad kilus gaisrui, būtina nedelsiant evakuotis iš pastato ir įspėti kaimynus. O jeigu evakuacijos keliai, pavyzdžiui, laiptinės, apimti ugnies, išeiti į balkoną ir šauktis pagalbos ten“, – pasakoja Gaisrų prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas.
Renovuotiems daugiabučiams – gaisrininkų ekspertizė
Nors po Londono daugiabučio kilo nemažai diskusijų apie tai, ar Lietuvoje atnaujinant daugiabučius užtikrinama priešgaisrinė sauga ir, ar ja pakankamai rūpinamasi, ekspertai pabrėžia, kad gaisrinė sauga Lietuvoje niekada nebuvo išleidžiama iš akių: nei statant, nei renovuojant pastatus. Vienas iš geriausių to įrodymų – vienas iš paskutiniųjų renovacijos etapų, kai modernizuotą daugiabutį vertina valstybinė komisija, tarp kurios narių – ir priešgaisrinės saugos specialistai, įvertinantys, ar renovacijos darbai atlikti laikantis priešgaisrinių reikalavimų.
„Reikalavimai, įtvirtinti priešgaisrinę saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose, nėra vien formalumas. Kaip jų laikomasi atnaujinant pastatus, tikrina priešgaisrinės tarnybos specialistai. Kadangi renovuojant pastatus pagrindiniai statybos darbai susiję su fasadų ir stogo apšiltinimu, termoizoliacijos medžiagų naudojimu, visi atlikti darbai analizuojami iš priešgaisrinių reikalavimų perspektyvos. O šių reikalavimų tikrai nemažai: pradedant nuo statybinių medžiagų degumo savybių ir baigiant įvairių priešgaisrinių sistemų tikrinimu“, – pasakoja A. Gudžiauskas.
Ekspertas pastebi, kad neretai renovacija padeda atstatyti pažeistas priešgaisrines sistemas, pavyzdžiui, atlaisvinami avariniai išėjimai, kuriuos gyventojai būna užkalę ar naudojo ne pagal paskirtį, taip pat – atrakinami liukai, pastatomos anksčiau savavališkai nupjautos avarinės kopėčios, kuriomis galima pereiti į kitą aukštą. „Renovacijos metu neretai tenka atstatyti nemažai elementų, susijusių su priešgaisrine sauga. Be to, dažnai atliekant modernizaciją pašalinamas svarbus gaisro rizikos faktorius – atnaujinama ir šiuolaikiniams poreikiams pritaikoma sena elektros instaliacija“, – sako pašnekovas.
Medžiagų saugumu įsitikinti nesudėtinga
Priešgaisrinės saugos normos įtrauktos ir į reikalavimus statybinėms medžiagoms, kurios naudojamos renovacijoje. „Visos renovacijoje naudojamos medžiagos turi būti išbandytos ir turėti tai patvirtinančius sertifikatus, kuriuose aiškiai nurodoma, koks medžiagos ugniai atsparumo laikas, kokiai klasei ji priklauso ir kiek degiųjų medžiagų išskiria“, – sako dr. Vidas Kerševičius bei priduria, kad šiuo metu renovacijos projektus rengiantys projektuotojai bei architektai vis aktyviau siekia, kad renovacijoje būtų naudojamos kuo atsparesnės ugniai medžiagos.
Mokslininkas pabrėžia, kad visas konsultacijas gyventojams, kaip padaryti modernizuojamą pastatą kuo atsparesniu liepsnai, turi suteikti projektuotojai, architektai ir kiti renovacijos dalyviai. Be to, patys gyventojai taip pat gali įsitikinti medžiagų saugumu. „Visi šie reikalavimai apibrėžti Statybos techniniame reglamente, kuriame išdėstyta, kokios medžiagos kokiai degumo klasei arba grupei priklauso. Tad šis dokumentas gali tapti kelrode žvaigžde, nagrinėjant gamintojų pateikiamus serfikatus“, – sako pašnekovas.
„Jeigu renovacija atlikta tinkamai, kokybiškai ir naudojant legalias, sertifikuotas medžiagas, modernizuoto daugiabučio priešgaisrinė sauga užtikrinama“, – sako gaisrų prevencijos skyriaus vyriausiasis specialistas A. Gudžiauskas. Lygindamas saugumo reikalavimus statybinėms medžiagoms Lietuvoje ir kitose Europos Sąjungos šalyse, ekspertas sako, kad Lietuvoje šie reikalavimai yra gana griežti: „Vieningo šių reikalavimų reglamentavimo visoje ES nėra. Kiekviena šalis pati nustato, koks turėtų būti medžiagų degumas, kokio aukštingumo pastatai kokiomis medžiagomis gali būti šiltinami ir kokia apdaila gali būti naudojama. Tad kiekvienoje šalyje šie reikalavimai skiriasi ir Lietuva galėtų būti priskiriama prie griežčiau šias normas reglamentuojančių šalių.“
Užsakymo nr.: PT_75140936