Kai kurie renovuotų daugiabučių gyventojai, stebėdami tokius nepastovius orus, galvoja apie savo būstą – kaip į tokius kontrastus reaguos naujas fasadas, stogas ir langai? Ar tokios staigios atmosferos permainos kelia grėsmę renovacijos kokybei ir ilgaamžiškumui, ar nepakenkia statybinių medžiagų savybėms ir jų saugumui? Mokslininkai, tiriantys statybines medžiagas, teigia, kad Lietuvoje naudojamos specialiai mūsų klimatui pritaikytos medžiagos, todėl baimintis neverta.
Lietuvoje – tik mūsų klimatui pritaikytos medžiagos
„Iš tikrųjų gyvename atšiauriame klimate. Todėl Lietuvos rinką pasiekiančios medžiagos, ypatingai skirtos fasadų šiltinimui, jau yra išbandytos atšiauriomis sąlygomis laboratorijose ir šiuos bandymus sėkmingai praėjo“, – patikina Kauno technologijos universiteto (KTU) Statybinių medžiagų katedros profesorius, Lietuvos statybos inžinierių sąjungos viceprezidentas dr. Žymantas Rudžionis. Pašnekovas primena, kad Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programoje dalyvaujančių daugiabučių renovacija turi būti įgyvendinama naudojant tik sertifikuotas ir patikrintas statybines medžiagas.
„Jeigu modernizacija įgyvendinama su sertifikatus turinčiomis medžiagomis, o tokius dokumentus turi turėti ir fasadų sistemos, ir langai, ir t. t. – tuomet jų saugumą garantuoja būtent šie dokumentai. Naudojamų statybinių medžiagų tinkamumą Lietuvos klimatui garantuoja ne tik Europos Sąjungos (ES) direktyvos, bet ir papildomi reikalavimai, kuriuos pasirinko pati Lietuva. Taigi – į Lietuvos rinką patenkančioms statybinėms medžiagoms galioja griežtesni reikalavimai nei panašiems produktams, parduodamiems švelnesnio klimato ES šalyse, pavyzdžiu, Italijoje arba Ispanijoje“, – paaiškina mokslininkas.
Lietuvoje galiojantys reikalavimai taip pat apima ir ilgaamžiškumo rodiklius, tad kokybiškai renovuoti daugiabučiai neturėtų bijoti nei staigaus temperatūrų svyravimo, nei drėgmės ar spiginančios saulės.
Baimės dėl langų plastiko – nepagrįstos
Vienas iš dažniausių nuogąstavimų – plastikinių langų saugumas, jų įtaka sveikatai, kai langų plastiką veikia saulės spinduliai ir drėgmė. Tačiau medžiagas tiriantys mokslininkai skuba nuraminti – sertifikuotiems langams skirtas plastikas viena saugiausių buityje naudojamų medžiagų.
„Polimerinė medžiaga, kuri naudojama langams – viena iš neutraliausių medžiagų iš tų, kurias šiandien plačiai naudojame. Iš dalies įsivaizdavimas, kad langai – kenksmingi, galėjo kilti dėl to, kad jų gamyboje iš tikrųjų naudojamos tam tikros toksiškos medžiagos. Tačiau šios medžiagos, praėjus kiek laiko, pasišalina 100 proc. Procesas, kurio metu langai sandėliuojami ir iš jų pasišalina nuodingos medžiagos, yra griežtai kontroliuojamas. Tad rinką pasiekiantys jau yra visiškai saugūs“, – dėsto pašnekovas.
„Be sintetinių medžiagų šiandien negalėtume įsivaizduoti savo gyvenimo, tad jos gaminamos taip, kad pavojingi junginiai jose neviršytų higienos normų. Tiesa, derinant investicijų planus gyventojai gali stengtis, kad renovacijai būtų naudojama kuo daugiau natūralių, mineralinių medžiagų, nors vien su jomis išsiversti tikrai neišeis. Be to, tokios medžiagos daugeliu atveju yra brangesnės“, – sako Ž. Rudžionis.
Rūpesčių gali kelti prastas stogo apšiltinimas
Nors apie tai retai susimąstoma, tačiau iš tiesų, veikiamas atšiaurių oro sąlygų, pavojų gali kelti nekokybiškai renovuotas daugiabučio stogas.
„Jeigu stogo šiltinimo darbai atlikti tinkamai, gyventojai labai džiaugiasi renovacija. Tačiau jei pasitaiko broko, netinkamai atliktų darbų, tai dažnai pajuntama vasarą ir atsiranda gyventojų skundų. Paskutinių aukštų butuose pakyla temperatūra, pasidaro labai tvanku. Be to, veikiant saulės spinduliams netinkamai apšiltintas stogas gali pradėti į aplinką skleisti kenksmingas medžiagas. Renkantis termoizoliacines medžiagas reikėtų atkreipti dėmesį ne tik į kainą, projektinę klasę ir šilumos laidumo koeficientą, bet ir degumo klases ir toksinių medžiagų išsiskyrimo riziką gaisro atveju. Pasirūpinti kokybišku stogo šiltinimu tikrai verta – teisingai apšiltintas stogas neperkaista ir saugo nuo perkaitimo paskutinių aukštų butus – taip yra dėl to, kad gerai įrengtas apšiltinimo sluoksnis sulaiko šilumą ir neleidžia jai atkeliauti į butus“, – pasakoja KTU Aplinkosaugos technologijos katedros mokslininkas dr. Tadas Prasauskas.
Pašnekovas vardija, kad tarp dažniausiai pasitaikančių stogo renovacijos klaidų – projekte numatyto termoizoliacinio sluoksnio storio nepaisymas, neteisingas apšiltinimas, kai atsiranda per didelis termoizoliacinės medžiagos siūlių ar tarpų kiekis, suspaudimas ir t. t. Atliekant renovacijos darbus taip pat labi svarbu apsaugoti medžiagas nuo atmosferos poveikio – lietaus ir saulės spindulių. Būtent todėl stogo šiltinimui reikėtų skirti ypatingą dėmesį, pasirūpinti, kad atliekamus darbus įdėmiai stebėtų statybos techninės priežiūros vadovas.
Balkonus reikia stiklinti ne visada
Siekiant, kad renovacija būtų saugi, kokybiška ir neturėtų jokio tiesioginio ar netiesioginio poveikio sveikatai, verta atkreipti dėmesį ir į balkonų, esančių pietinėje pusėje, stiklinimo būtinybę. Apie tai reikėtų pagalvoti jau rengiant investicijų planą, kai sprendžiama, kokios energinio efektyvumo priemonės bus įgyvendintos.
„Stiklinant balkonus pietinėje pusėje, kur daug tiesioginių saulės spindulių, rizikuojama. Vasarą visa šiluma atkeliaus į patalpas ir jose gali pasidaryti per karšta“, – perspėja T. Prasauskas. Tad jeigu pasiekti numatytus energinius sutaupymus galima ir nestiklinant balkonų pietinėje pusėje, reikėtų palikti juos atvirus.
Daugiabutyje gali būti ir daugiau panašių ypatumų, reikalaujančių papildomo dėmesio iš gyventojų, investicinių planų rengėjų ir projektuotojų pusės. „Gyventojai geriausiai pažįsta savo gyvenamąją aplinką ir žino, kokios sąlygos atsiranda keičiantis metų laikams. Todėl jų žodis ir aktyvumas, parenkant energinio efektyvumo priemones ir planuojant jų įgyvendinimą, yra labai svarbus“, – pabrėžia pašnekovas.
Užsakymo nr.: PT_75049186