„Šis projektas turi ilgą barzdą. Kalbos apie tai, jog reikia tvarkyti buvusią „Laivitės“ teritoriją prasidėjo dar prieš dešimt metų, tačiau vis atsirasdavo kliūčių. Džiaugiuosi, jog šiuo metu jau rengiamas detalusis planas. Mes pasiūlėme čia pastatyti naują krantinę kruiziniams laivams bei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pastatą. Teritorijos vystytojai aiškiai įvardijo, kad jei čia būtų pastatyta krantinė kruiziniams laivams, naujas Uosto direkcijos pastatas, tai būtų sėkmės formulė toliau vystyti visą kvartalą“, – teigė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus.
Buvusios „Laivitės“ arba „Memelio miesto“ teritorijoje esantys pastatai šiuo metu priklauso „Litectus“. Architektūrinę–urbanistinę teritorijos koncepciją kuria „Arches“ architektai, teritorijų planavimo ir poveikio aplinkai vertinimodokumentus rengia „Sweco Lietuva“. Pirsas, kur būtų statoma krantinė bei teritorija, kur iškiltų Uosto direkcijos pastatas priklauso valstybei, o ją administruoja Uosto direkcija.
„Ši krantinė būtų uosto dovana miestui, nes kruizinė laivyba nėra ta sritis, kuri uostui teiktų daug pajamų. Ji yra svarbi pačiai Klaipėdai – ir dėl turizmo srautų, ir dėl prestižo. Faktas tas, jog kruizinė laivyba Baltijos jūroje auga, į Klaipėdą užsuka vis daugiau kruizinių laivų, todėl ir reikia rūpintis, kaip juos tinkamai priimti“, – aiškino A. Vaitkus.
Kruiziniai laivai šiuo metu švartuojasi Kruizinių laivų terminale. Jei per dieną atplaukia du dideli laivai, vienas jų švartuojamas ir prie Centrinio Klaipėdos terminalo krantinių.
„Centrinis Klaipėdos terminalas greitai nebegalės priimti kruizinių laivų, nes visos krantinės bus užimtos roro linijų laivais. Kruizinių laivų terminalo, kai jis buvo statomas, numatyta misija buvo tokia, kad 50 proc. krantinių bus skirta kruiziniams laivams, o 50 proc. kariniams laivams. Dabar turime nemažai NATO laivų, kurie atplaukia būtent vasarą, todėl tenka gerokai pasukti galvą, kaip prie Kruizinų laivų terminalo krantinės sutalpinti ir karinius, ir kruizinius laivus. Poreikis naujos krantinės prie kurios galėtų švartuotis kruiziniai laivai, yra neabejotinas“, – tvirtino A. Vaitkus.
Kruzinių laivų terminalo krantinė yra 350 metrų ilgio išorinėje uosto akvatorijos pusėje, ir 130 metrų ilgio vidinėje pusėje. Vis dažniau į Klaipėdą užsuka apie 300 metrų ilgio kruiziniai laivai, todėl realiai švartuotis prie Kruizinių laivų krantinės vienu metu gali tik vienas laivas.
„Projektuojamos naujos kruzinių laivų krantinės ilgis turėtų būti daugiau nei 300 metrų, nes kruiziniai laivai didėja. Be to, ši krantinė būtų strategiškai labai patogioje vietoje. Keleiviai, kurie išliptų iš laivo, prisišvartavusio prie šios krantinės, iškart patektų į senamiestį, o autobusais patogu Liepos gatve išvažiuoti į Palangos plentą“, – apie naują projektą kalbėjo A. Vaitkus.
Ant šios naujos krantinės numatoma pastatyti ir naują Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos pastatą. „Skaičiavome ne vieną, o tris kartus ir rezultatas toks, jog statyti naują direkcijos pastatą yra 30 proc. pigiau nei remontuoti senąjį. Pastarasis jau būtų parduotas. Čia susiformuotų toks administracinis, verslo centras ir apleista buvusi „Laivitės“ teritorija būtų išplėtota. Šią miesto dalį jau seniai reikia puošti, nes ji stipriai apleista“, – viltingai į ateitį žvelgė A. Vaitkus.
Šiemet į Klaipėdą turėtų užsukti 64 kruizinia laivai. Nuo balandžio, kada šiemet Klaipėdoje prasidėjo kruizinės laivybos sezonas, iki šios dienos uostamiestyje jau apsilankė 11 laivų arba šešiais daugiau nei pernai, 14 tūkst. keleivių arba 20 proc. daugiau nei pernai.
Užsakymo nr.: PT_74930352