Toje pačioje socialinėje erdvėje, dėl į viršų šoktelėjusių kainų buvo kaltinamas euro įvedimas, o dėl staigaus jų sumažinimo – prekybos tinklo „Lidl” atėjimas į Lietuvą.
„Jei produkto nėra rinkoje, sudarant kainą pridedami logistikos kaštai bei tokio dydžio antkainis, kuris padėtų mums išsilaikyti. Jei toks produktas rinkoje jau yra, žiūrime į rinkos kainą ir stengiamės padaryti mažesnę arba tokią pačią”, – kainodaros ypatumus paaiškina „Norfos mažmenos” valdybos pirmininkas Dainius Dundulis. Jis taip pat teigia, kad rinkoje egzistuojančių produktų kainos sudarymui įtaką daro konkurencinė prekybos tinklų kova.
Kainų pasikeitimų istorija
Didžiausias kainų pasikeitimas matomas vaisių ir daržovių grupėje. Skirtingais laikotarpiais bene labiausiai svyravo bulvių bei morkų lentynos kainos. Štai lietuviškų fasuotų bulvių lentynos kaina 2014-aisiais siekė 0,26 EUR už kilogramą, 2015-aisiais nukrito iki 0,1 EUR už kilogramą, o nuo 2016-ųjų ėmė brangti ir pakilo iki 0,3 EUR už kilogramą. Šiuo metu lietuviškų fasuotų bulvių lentynos kaina siekia 0,35 EUR už kilogramą.
Dideli kainų šuoliai matomi ir renkantis plautas morkas: 2014-aisiais jų lentynos kaina siekė 0,37 EUR už kilogramą, 2015-aisiais pakilo net iki 0,8 EUR už kilogramą, o 2016-aisiais sumažėjo beveik perpus – iki 0,45 EUR už kilogramą. Šiuo metu plautų morkų lentynos kaina siekia 0,24 EUR už kilogramą.
Tam pritaria ir D. Dundulis teigdamas, kad vaisiai ir daržovės yra konkurencingiausia grupė, kurioje matomi didžiausi kainų skirtumai. „Per metus kainos gali svyruoti netgi ne keliais centais, o kartais. Daugiau nėra nė vienos grupės, kuri taip ryškiai svyruotų”, – teigia „Norfos mažmenos” valdybos pirmininkas.
D. Dundulis teigė, kad vaisių bei daržovių kainos priklauso ir nuo to, koks derlius buvo kitose šalyse. „Didžiąją dalį jų galime atsivežti iš kitų šalių., tad jei Lietuvos ūkininkai sugalvotų labai stipriai pakelti kainas, vis tiek jie būtų priversti taikytis prie kitų šalių ūkininkų siūlomų kainų. Rinka yra globali ir Lietuvos ūkininkai negali reguliuoti bei dėlioti kainų žiūrėdami tik į save”, – kainų skirtumus komentavo „Norfos mažmenos” valdybos pirmininkas.
Kainų pasikeitimai per kelerius paskutinius metus pastebimi ir pieno produktų grupėje. Nežymiai svyravo tiek paties pieno, tiek jo gaminių: varškės, sūrio, grietinės lentynos kainos. Bene didžiausias pokytis įvyko 2015-aisiais. Pavyzdžiui, grietinė „Norfa” atpigo 0,22 euro centais, pieno „N” lentynos kaina sumažėjo 0,13 euro centų, o fermentinis sūris „Dvaro” atpigo net 0,61 euro centu.
Prekių kaina nuo miesto dydžio nepriklauso
Šiuo metu šalyje veikia 141 „Norfa” parduotuvė, kuriose kainos nustatomos vadovaujantis keturias kainų lygiais, o tų pačių produktų kainos skirtumas nepriklauso nuo miesto dydžio.
„Kainas sudarome priklausomai nuo kitų prekybos tinklų koncentracijos toje vietoje, kur yra parduotuvė. Iš dalies kainų lygis priklauso ir nuo parduotuvės dydžio: didesnėse parduotuvėse stengiamės padaryti mažesnes kainas tam, kad į jas pritrauktume didesnius pirkėjų kiekius. Taigi pasakymas, kad kainodara priklauso nuo miesto dydžio – yra mitas”, – teigia „Norfos mažmenos” valdybos pirmininkas.
Užsakymo nr.: PT_74710378