Saulės kolektorius renovuojant įsirengti pigiau nei įstiklinti balkonus

Į alternatyvius energijos šaltinius neretai žiūrima kaip į ne pirmo būtinumo, netgi prabangos elementą. Vis tik, kai kurie renovuojamų daugiabučių gyventojai nutaria įsirengti energiją taupančias priemones, iš kurių šiuo metu vieni populiariausių yra saulės kolektoriai.

Specialistai tam entuziastingai pritaria: alternatyvių energijos šaltinių įrengimas tikrai atsiperka ir jis turėtų būti aktyviai siūlomas kiekvienam renovuojamam daugiabučiui.

Atsiperka per penkerius metus

60 butų namo Mažeikiuose, Gedimino g. 9, gyventojai, kuriame neseniai buvo įrengti saulės kolektoriai karštam vandeniui šildyti, jau džiaugiasi šį pavasarį ryškiai sumažėjusiomis šildymo sąskaitomis. Vienam butui alternatyvių energijos šaltinių įrengimas kainavo apie 400 eurų. „Šiais klausimais esu nemažai diskutavęs ir su kituose miestuose esančių daugiabučių gyventojais, kuriems buvo sumontuota analogiška įranga: vienos Šiauliuose esančio namo bendrijos pirmininkas mane patikino, kad renovacija be alternatyvių energijos šaltinių įrengimo yra netgi nereikalinga“, – pasakoja Antanas Naujokas, vienos renovacija besirūpinančios įmonės direktorius ir daugiabučių renovacijos Mažeikiuose administratorius.

Visuomet atsiranda nuogąstavimų, kad saulės kolektoriai nėra tinkami lietuviškam klimatui, tačiau, anot A. Naujoko, šios investicijos atsiperka per pirmuosius penkerius metus. Nors praeitą žiemą saulėtų dienų buvo itin nedaug, šiuo metu minėto daugiabučio saulės kolektoriai veikia visu pajėgumu, o gyventojai turi didesnę energetinę autonomiją. Jeigu šių įrenginių pagamintos energijos vandeniui pašildyti trūksta, likusi dalis yra tiekiama iš centrinio šildymo ir gyventojams tereikia primokėti už šį skirtumą.

„Standartiniam namui, kuris galėtų būti, pavyzdžiui, 45 butų penkiaaukštis, saulės kolektorių sistema kainuoja pigiau negu balkonų įstiklinimas: jis suteikia estetinį vaizdą, tačiau šilumą taupo menkai. O įsirengus saulės kolektorius, vandens šildymo mokesčiai yra minimalūs nuo balandžio mėnesio iki pat spalio. Žinoma, svarstant tokias energetines alternatyvas, būtina atsižvelgti į kiekvieno namo individualius poreikius ir projektus ruošti itin atidžiai“, – tikina A. Naujokas. Tam, jog atsinaujinantys šaltiniai būtų įrengti kokybiškai ir, kaip numatyta, tarnautų ne trumpiau kaip 25 m., būtina labai kruopščiai rengti investicijų planą, parinkti kokybės ir kainos požiūriu tinkamiausią sprendimą bei stebėti, kad įrenginių montavimas vyktų pagal gamintojo nustatytas taisykles ir technologijas.

Ateity taps vis populiaresnės

„Manau, kad ateityje šios technologijos tik populiarės, nes žmonės matys geruosius pavyzdžius ir bandys juos kartoti“, – teigia Martynas Nagevičius, Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas. Pasak pašnekovo, švietėjiška veikla ir informacijos apie tokius projektus bei pasiektus rezultatus sklaida yra tiesiog būtinos.

„Energijos iš atsinaujinančių išteklių panaudojimas populiarės ir augant energijos kainoms: neatsinaujinantys šaltiniai bus vis labiau apmokestinami, siekiant mažinti klimato kaitą ir vykdyti ES bei Lietuvos nacionalinius įsipareigojimus. Europos Sąjunga Paryžiaus tarptautiniame susitarime dėl kovos su klimato kaita yra įsipareigojusi visiškai atsisakyti iškastinio kuro vartojimo energetikoje iki šio amžiaus vidurio“, – dėsto M. Nagevičius.

Žmonėms, pasiryžusiems investuoti į atsinaujinančių išteklių panaudojimo technologijas, M. Nagevičius rekomenduoja konsultuotis su šios srities specialistais, kurie padės išsirinkti optimaliausią individualiam daugiabučiui tinkamą variantą. Atsinaujinančių energijos išteklių populiarinimu suinteresuoti turėtų būti visi: naudojant daugiau tokių vietinių išteklių, o ne importuojamų neatsinaujančių šaltinių, gerėja Lietuvos importo-eksporto balansas, mažėja ekonominė priklausomybė nuo užsienio šalių, auga BVP, kuriamos naujos darbo vietos.