Renovacijos ekspertai pabrėžia, kad nors daugiabučiu rūpinasi savivaldybės paskirta įmonė, geriausiai namo problemas pastebi patys jo gyventojai.
Po renovacijos – pažangesnė priežiūra
Paprastai daugiabučius po renovacijos ir toliau prižiūri savivaldybės paskirta įmonė. O jeigu name yra bendrija – jos pirmininkas arba jo nusamdytas specialistas. Kaip pasakoja ilgametę renovuotų namų priežiūros patirtį turintys administratoriai, lėšos daugiabučio priežiūrai ir ypatingai – tam tikrų gedimų šalinimui – gaunamos iš skirtingų šaltinių: viskas priklauso nuo to, kokie renovuoto daugiabučio poreikiai ir dėl kieno kaltės atsirado viena ar kita problema.
Druskininkų savivaldybėje daugiausiai daugiabučių administruojančios įmonės vadovas Tomas Staskevičius pasakoja, kad renovuoto namo likimas priklauso ir nuo jo gyventojų. Pavyzdžiui, reikėtų saugoti fasadą, nestatyti aplink namo sienas dviračių, nespardyti į jas kamuolio ir t. t. Tuo atveju, jeigu namo fasadas pažeidžiamas dėl gyventojų kaltės, jiems ir tenka mokėti už pažeidimo pašalinimą. Na, o jeigu išlindo renovacijos metu padarytos klaidos – galioja įstatymų nustatytas garantinis laikas. Paslėptiems darbams, pavyzdžiui, šildymo sistemai, 10 metų, o kitiems darbams – 5.
Pašnekovas atkreipia dėmesį ir į namo priežiūros, vykdomos po renovacijos, kokybės svarbą atnaujinimo ilgaamžiškumui. „Dažniausiai renovuoto daugiabučio priežiūra išlieka tose pačiose rankose kaip ir iki renovacijos, tačiau po renovacijos priežiūra turi būti kur kas pažangesnė, kadangi kiekviename name yra pakeičiamas šiluminis, karšto vandens ir šilumos ruošimo mazgas“, – sako T. Staskevičius.
Daugiausiai dėmesio – šildymo sistemai
Pasiteiravus, kuri sistema po renovacijos reikalauja daugiausiai atidžios priežiūros, pašnekovas įvardija šildymo sistemą: „Ir balansiniai ventiliai, ir naujas šiluminis mazgas, ir termostatiniai ventiliai ant radiatorių reikalauja daugiausiai dėmesio. Juk šildymo sistemą pagal svarbą namui galima lyginti su žmogaus širdimi. Taigi – po renovacijos namas turi naują širdį ir ja reikia rūpintis.“
Tiesa, sistemos priežiūra taip pat turėtų rūpintis kvalifikuoti specialistai, o gyventojai ja asmeniškai neturėtų rūpintis bei bandyti išspręsti kylančių problemų savarankiškai. „Sistemos veikimu po renovacijos rūpinasi tas, kas rūpinosi ir anksčiau. Pavyzdžiui, jeigu tai darydavo administratorius, jis tęsia savo darbą. Gyventojų vaidmuo priežiūroje nesikeičia – svarbiausia jų pareiga, iškilus bet kokioms problemoms, paskambinti administratoriui ir pranešti, kad bute per šilta ar per šalta. Tuomet specialistai sprendžia šias problemas šiluminiame mazge. Paprastai jis būna uždarytas, tad bet kas į jį įeiti net negali“, – dalijasi patirtimi T. Staskevičius.
Akmenės savivaldybėje daugumą renovuotų namų administruojančios įmonės direktorius Benediktas Balkauskas taip pat atkreipia į šildymo sistemos priežiūrą po renovacijos ir gyventojų vaidmenį užtikrinant, kad ji ilgai tarnautų. „Yra atsitikę, kad žmones netyčia savo bute nulaužia radiatorių, jį sugadina. Pati taisymo procedūra nėra sudėtinga – skubiai pranešus apie tai šildymo sistemas prižiūrinčiai įmonei, radiatorius, jo skaitiklis pakeičiami. Tačiau, nors tokios nelaimės atsitinka netyčia, ir radiatorių, ir naują skaitiklį ant jo, gyventojai turi keisti jau už savo lėšas“, – pasakoja B. Balkauskas.
Kaip rūpintis fasadu?
Ko gero, labiausiai matoma renovacijos detalė – tai vėdinamas arba tinkuojamas atnaujinto daugiabučio fasadas. Ne paslaptis – bet koks fasado pažeidimas iškart pastebimas ir kelia gyventojams nerimą.
T. Staskevičius atkreipia dėmesį, kad jeigu fasadas pradėjo keisti spalvą, „žaliuoti“, blukti ir pan. gyventojai turi iškart kreiptis į renovacijos administratorių: „Jeigu daugiabučiui vis dar galioja 5 metų atvirų darbų garantinis laikotarpis, administratorius kreipiasi į rangovą ir šis turi fasadą atnaujinti“.
Tie daugiabučiai, kuriems nebegalioja garantinis laikotarpis, fasado taisymui naudoja namo kaupiamojo fondo lėšas, o kai kuriuose savivaldybėse išspręsti tokias problemas padeda ir pati savivaldybė. „Kaip administruojanti įmonė, esame susidūrę tik su vienu seniau renovuotu daugiabučiu, kuris pradėjo žaliuoti. Šios problemos išsprendimas kainuoja tikrai labai nepigiai, tačiau ieškome kelių, kaip galėtume tam namui padėti – vieno jo tikrai nepaliekame“, – pasakoja Druskininkų atstovas.
Dar vienas iššūkis, su kuriuo susiduria solidžią patirtį turintys administratoriai – tai, kad laikui bėgant kai kurie gyventojai nusprendžia pakeisti savo balkonų išvaizdą, savavališkai užsideda ant stogo antenas ir pan. „Pavyzdžiui, vieno renovuoto daugiabučio gyventojai, prabėgus kiek laiko, pamatė, kad balkono stiklai, kuriuos pasirinko, jiems nelabai patinka – reikėjo tamsesnių. Tamsinti balkonus bandyta savo jėgomis, ir nors tokia situacija – gyvenimiška ir suprantama – to daryti nereikėtų. Jeigu jau namo bendruomenė nusprendė renovuoti daugiabutį, turėtų sutarti, kad ir vėliau nedarkys jo fasado, stengsis puoselėti gražų namo vaizdą. Panaši situacija ir su antenomis – iškart įspėjame, kad savavališkai statytis antenų ant stogo negalima, nes taip pažeidžiamas jo sandarumas. Stengiamės, kad savo anteną turėtų ne kiekvienas butas, o kiekviena laiptinė. Be to, antenas montuoja tik profesionalai“, – dėsto B. Balkauskas.
Užsakymo nr.: PT_74461182