To įrodymas – krosneles, dujinius katilus arba kitokią netipinę šildymo sistemą naudojantys jau renovuoti daugiabučiai įvairiuose Lietuvos miestuose, kurie įrodė, kad renovacija kuo puikiausiai tinka ir nestandartiniams namams.
„Pečiukai“ renovacijai nesutrukdė
Renovacijos ekspertai sako, kad gyventojams, turintiems kitokią, nei centrinę šildymo sistemą, nerimauti dėl kokybiško šildymo sistemos modernizavimo neverta. Lietuvoje jau renovuotas ne vienas daugiabutis, turintis nestandartinę šildymo sistemą.
„Kitokia šildymo sistema tikrai neturėtų gąsdinti renovacijai pasiryžusių namų“, – tvirtai sako Ignalinos rajono daugiabučių administratoriaus atstovas Aleksandr Dolgov. Tarp 74 Ignalinos rajone atnaujintų daugiabučių – net 7 turi koklinius pečius.
„Problemų nebuvo nei perkant rangos darbus, nei įgyvendinant renovaciją. Rangovai noriai dalyvavo konkurse renovuoti šiuos namus ir į kvietimą atsiliepta iš pirmo karto. Be to, rangovų pasiūlytos kainos buvo mažesnės nei nurodyta investicijų plane. Galiausiai – šių namų renovacija nebuvo nei brangesnė, nei ilgesnė už vykusią kituose daugiabučiuose“, – savo patirtį glaustai pristato specialistas.
Sistemą galima pakeisti į efektyvesnę
A. Dolgov teigimu, daugiabučiai, turintys nestandartinę šildymo sistemą, turi kelis pasirinkimus. Jie gali modernizuoti dabartinę sistemą arba pasirinkti kitokią energijos rūšį, efektyvesnius įrenginius.
„Renkantis, koks variantas geriausias, gyventojai turėtų įsiklausyti į renovacijos administratoriaus ir kitų ekspertų nuomonę. Pavyzdžiui, namai, turėję koklines krosnis, pasirinko kietojo kuro katilo šildymą. Tarp kitų variantų galėjo būti ir pačių pečių modernizacija, pavyzdžiui, kamino, židinių įsirengimas. Svarbu, kad nauja šildymo sistema būtų efektyvesnė ir patogesnė pačiam žmogui. Jeigu gyventojai nebenori kūrenti savo namų kietuoju kuru, puikia išeitimi gali būti elektrinis šildymas. Tuomet butuose įrengiame elektriniai radiatoriai su galimybe reguliuoti temperatūrą. Daug kam toks šildymas atrodo patogesnis. Taigi – variantų gali būti labai įvairių ir galutinis sprendimas priklauso nuo pačių gyventojų norų bei galimybių“, – pabrėžia pašnekovas.
Visoje šalyje renovaciją administruojančios įmonės renovacijos projektų vadovas Kauno regionui Mindaugas Ramelis pastebi, kad dažnas pasirinkimas tarp netipinę šildymo sistemą turinčių namų – dujinis šildymas. „Pasitaikė atvejis, kai pertvarkant netipinę sistemą, gyventojai pageidavo, kad prireikus, daugiabutį galima būtų prijungti prie centrinio šildymo, – taigi ir šilumos punktas, ir vamzdynai buvo modernizuoti laikantis šio pageidavimo“, – dėsto M. Ramelis.
Kokybės kontrolė – įprasta
Abu renovacijos ekspertai atkreipia dėmesį, kad nestandartinį daugiabutį atnaujinantys gyventojai neturėtų baimintis dėl darbų kokybės – rangovų, mokančių dirbti su tokių sistemų atnaujinimu, yra.
„Atnaujinant ir standartines, ir nestandartines šildymo sistemas viskas priklauso nuo rangovo. Jeigu jis gerai atlieka savo darbą, nėra skirtumo su kokia sistema dirbama – darbai atliekami kokybiškai ir laiku, atsižvelgiant į gyventojų bei kitų renovacijos dalyvių pastabas“, – dėsto A. Dolgov.
M. Ramelis akcentuoja techninio prižiūrėtojo darbo svarbą. „Kaip ir modernizuojant bet kurį daugiabutį, didžiulį vaidmenį renovacijos kokybei turi techninis prižiūrėtojas ir tai, kaip jis atlieka savo pareigas. Tai, kokia konkrečiai šildymo sistema atnaujinama, neturi didesnės reikšmės“, – pabrėžia renovacijos ekspertas.
Sutaupymai stebina net pačius gyventojus
Daugiabučių administratoriaus atstovas pasakoja, kad šilumos energijos sutaupymai neretai nustebina ir pačius nestandartinių namų gyventojus.
„Pasiekiami 40 proc., ir dar didesni šilumos sutapymai. Pavyzdžiui, viena daugiabučio gyventoja po renovacijos pasakojo, kad malkų kiekio, kurio reikėdavo vienai žiemai, dabar užtenka dviems. Juokdamasi prisipažino, kad turėjo iš naujo mokytis kūrenti savo pečių. Džiaugiasi ir elektrinį šildymą modernizavę daugiabučiai – jeigu trijų kambarių buto šildymui prieš renovaciją reikėdavo maždaug 2000 kilovatvalandžių (kWh), tai po renovacijos – tik 600 kWh “, – sutaupymų pavyzdžius vardija A. Dolgov.
Užsakymo nr.: PT_74422820