Draudikai įspėjai, kad būtent žaibiškos vagystės metu padaromi nuostoliai keletą ar net keliasdešimt kartų yra didesni nei po įprastos vagystės.
Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, praėjusiais metais vidutinė išmokėta žala po vagystės siekė 900 eurų. Nuostoliai po žaibiškos vagystės gerokai viršija šią sumą.
„Žaibiška vagystė dažniausiai yra gerai suplanuota, o jos tikslas paprastai būna pavogti konkretų didelės vertės turtą. Tai gali būti pinigai, antikvariniai dirbiniai ar papuošalai. Paprasta vagystė dažnu atveju būna spontaniška, ji įvykdoma mažiau apgalvotai, todėl ir nuostoliai būna mažesni. Momentinę vagystę dažniausiai vykdo kruopščiai ir profesionaliai pasirengę vagys,“ – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.
Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovo, momentinių vagysčių negalima vadinti pavojingesnėmis, galbūt net priešingai – vagys jas dažniausiai gerai suplanuoja, todėl apskaičiuoja tiksliai savo veiksmus ir išvengia kontakto su vagiamo turto savininkais. „Tačiau neabejotinai pasitaiko atvejų, kai vagys apsirinka galvodami, kad šeimininkų nėra namie, o užėję į gyvenamąsias patalpas juos ten aptinka. Tada gali įvykti grumtynės, kurių pasekmės neprognozuojamos“, – kalbėjo G. Norkus.
Prieš vagystę – neįprasti skambučiai ir vizitai
Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjo Ramūno Matonio teigimu, prieš įvykstant vagystei, būna begalė planuojamos vagystės ženklų, į kuriuos tuo metu daugelis neatkreipia dėmesio. Visada pravartu suklusti, jei skirtingu paros metu pasitaiko atsitiktinių telefono skambučių, nepažįstamų asmenų vizitų.
„Kiekvieno objekto saugumas pirmiausia prasideda nuo durų. Kad būtų saugiau, patariame įsistatyti patikimas ir tvirtas duris, kurios atlaikytų ne tik mechaninius smūgius, bet ir apsaugotų jus nuo gaisro ar kitokio poveikio. Durų sutvirtinimas arba pakeitimas tvirtesnėmis, įėjimą daro daug saugesnį ir patikimesnį. Dvigubos įėjimo durys nusikaltėliams visada sudaro papildomą kliūtį ir prailgina patekimo į patalpas laiką. Pačiose duryse patariame būtinai įtaisyti stebėjimo akutę. Įėjimo duris reikėtų rakinti bent jau dvejomis skirtingų konstrukcijų spynomis bei vidinėje pusėje įtaisyti grandinėlę“, – sakė R. Matonis.
Policijos atstovas atkreipė dėmesį, kad patalpų saugumui, yra skirtos mechaninės apsaugos priemonės bei apsauginės signalizacijos priemonės. „Labai svarbu tinkamai jas įsirengti bute ar objekte. Tai efektyvu ir padeda vykdyti turtinių nusikaltimų prevenciją. Mechaninės apsaugos nuo įsilaužimų priemonės yra įvairūs užraktai, žaliuzės, grotos ar papildomos daiktų tvirtinimo priemonės“, – sakė R. Matonis.
„Jeigu jau įsigijote tvirtas ir patikimas duris arba panorote padaryti saugesnes turimas duris, būtinai į jas įsistatykite gerą spyną. Gerų spynų dabar yra labai daug bei įvairių. Kiekvienas asmuo gali pasirinkti jas pagal savo galimybes ir kainas, nes paprasta spyna vagišiui nėra labai didelė kliūtis. Vietoje vienos spynos įsitaisykite dvi. Dvi spynos – tai du skląsčiai, nedidelės užtvarėlės. Prie jų ilgapirštis ilgiau „prakaituos“, kol pateks į vidų, ypač jei spynos skirtingų konstrukcijų“, – teigė R.Matonis.
Būtina žinoti, kad tvirtos Jūsų buto durys bei užraktai – dar ne viskas. Juk vagis gali įsibrauti ir kitu keliu. „Pirmiausia jis gali patekti pro langą, balkono duris ir terasą. Langus geriausia apsaugoti grotomis“, – teigė policijos atstovas.
Dabartiniu metu yra plačiai naudojamos apsauginės žaliuzės. „Tai gera apsauga nuo įsilaužimo į patalpą. Jos padidina patalpų saugumą, saugo langų stiklus ir patalpas nuo pašalinių daiktų įmetimo bei pašalinių žvilgsnių. Daugiausia žaliuzės montuojamos iš išorės, o valdomos iš pastato vidaus. Išorėje sumontuotas žaliuzes patartina papildomai blokuoti signalizacijos priemonėmis“, – pasakojo R. Matonis.
Nuo įsibrovimo per langą taip pat saugo apsauginė stiklo plėvelė, apsauginis langų skydas, langų fiksatoriai ar dūžiams atsparus stiklas.
Venkite grįžimo tamsoje
Žaibiškos vagystės vykdomos ne tik gyvenamosiose ar prekybinėse patalpose, bet ir gatvėse. Policijos duomenimis, praėjusiais metais Lietuvoje užfiksuoti 1577 plėšimai gatvėje. Dauguma jų – net 64 proc. – įvykdyti viešoje vietoje. „Žmonės dažniausiai nukenčia tamsoje, o iš jų plėšikai pasisavina mobiliojo ryšio telefonus, pinigines ir rankines“, – sakė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas.
Jis patarė vengti grįžimo namo tamsiu paros metu nuošaliais ir prastai apšviestais kiemais ar gatvėmis. „Geriausia pasirūpinti, kad kas nors parvežtų į namus. Jeigu to išvengti nepavyksta, tuomet eikite šaligatviu į gatvės judėjimą, toliau nuo kelkraščio, kad plėšikas negalėtų nepastebėtas privažiuoti ir užpulti iš nugaros. Taip pat nevaikščiokite kalbėdami ar rinkdami žinutes mobiliuoju telefonu, klausydamiesi muzikos per ausines. Tai nukreipia Jūsų dėmesį nuo to, kad vyksta aplinkui, sulėtina reakciją ir tampate lengva auka“, – kalbėjo R.Matonis.
Policijos atstovas rekomendavo nesinešioti su savimi didelės pinigų sumos, dokumentų, kurie nėra būtini, drabužiais pridengti brangius papuošalus. „Rankinę nešiokite priglaudę į save taip, kad užsegimas būtų atsuktas į jus. Namų raktus stenkitės laikyti ne rankinėje, o kišenėje. Jei kas bando išplėšti rankinę, geriau atiduokite – jūsų gyvybė ir sveikata brangesnė už bet kokią nuosavybę. Garsus šauksmas – geriausia signalizacija, išgąsdinanti ar bent akimirkai sutrikdanti užpuoliką. Didelė tikimybė, kad netoliese bus žmonių, kurie galės jums padėti“, – sakė Policijos departamento Komunikacijos skyriaus vedėjas.
Užsakymo nr.: PT_74415486