Paaiškėjo, kad 70 proc. žmonių nuostolius dengia iš savo kišenės, o tik 30 proc. yra apsidraudę turtą ir išmokas gavo iš draudimo bendrovių. Be to, dešimtadaliui žmonių teko paramos prašyti iš giminaičių ar draugų.

„Palyginus su Vakarų Europos duomenimis, tenka pripažinti, kad mūsų šalies gyventojai patiria gana daug finansinių nuostolių, nors jų galėjo ir nebūti. Dėl to, kad žmonės nedraudžia savo turto, praranda didžiulius pinigus. Jei per gaisrą daugiabutyje bus užlieta 10 butų, 7 butų savininkai remontuos juos patys ir tik 3 kaimynai gaus išmokas iš draudimo bendrovių“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.

Draudimo bendrovės atstovas pasidžiaugė, kad Lietuvos gyventojų sąmoningumas po truputį auga – turto draudimo sutarčių daugėja. G.Matiuko teigimu, visuomenės narių pastangos ir gebėjimai rūpintis savo turtu nemaža dalimi lemia ir pačių žmonių finansinę padėtį, ir visos valstybės išlaidas. Mat nemaža dalis neapsidraudusiųjų, ištikus nelaimei, kreipiasi pašalpų ir pagalbos į valstybę. Valstybė savo ruožtu yra priversta dengti tas išlaidas, kuriomis turėjo pasirūpinti pats žmogus – tokiu būdu už savo turto nesaugančius žmones susimoka visi šalies gyventojai.

Periodinis patikrinimas – būtinybė

Bendrovės „Mano Būstas” specialistai neslepia, kad gyventojų neatsargumas arba atsainus požiūris į inžinerines sistemas yra dažniausia kaimynų užpylimų priežastis. „Mano Būsto” paslaugos „Mano meistras” projektų vadovas Ramūnas Miškinis klientams dažniausiai primena apie galimus įtrūkimus santechninėse žarnelėse vonioje ar virtuvėje. Jei jos susidėvėjusios, ilgainiui ima praleisti vandenį, ir vieną dieną galima sulaukti bėdos – pratrūkus žarnelei vanduo užpils patalpą. Jei šeimininkų tuomet nebus namie, labai tikėtina, kad vanduo netrukus pasieks žemesniuose aukštuose esančius kaimynus.

„Tai dažniausia užpylimų priežastis, todėl reikėtų periodiškai patikrinti žarneles. Kitas svarbus dalykas – vandens užsukimo ventilių sandarumas. Per laiką jie irgi dėvisi. Todėl keičiant bet kokią santechniką būtina įsitikinti, ar vandenį tikrai užsukote. Dažnai senos statybos daugiabučiuose jie būna surūdiję, pasenę, neatlieka savo funkcijos. Kartais užtenka tik pajudinti seną ventilį, ir jis jau pradeda leisti vandenį”, – akcentavo R. Miškinis.

„Mano meistro” specialistai per savaitę Vilniuje sulaukia bent trijų, o kartais ir daugiau iškvietimų būtent dėl butų užpylimo. Meistrų prašoma sutvarkyti santechniką taip, kad ji daugiau tokių nemalonumų nepridarytų. „Apie nuostolius, kuriuos patyrė užlieti kaimynai, mes galime tik spėti. Be abejo, jie būna dideli. Ir dažniausiai tai būna geriausia pamoka, jog santechnikos darbus namuose geriau iš karto patikėti profesionaliems meistrams, o ne savamoksliams”, – sakė R. Miškinis.

Nauja statyba neapsaugo nuo avarijos

Pašnekovas atskleidė keletą standartinių „Mano meistro” praktikų. Vilniuje, Konstitucijos prospekte esančiame naujos statybos daugiabutyje, klientas sulaukė kaimyno skundo – pro lubas lašėjo vanduo. Klientas paprašė name atlikti hidraulinius bandymus ir įsitikinti, ar namo vandentiekio sistema sandari. Deja, bandymai įtarimų nepatvirtino – paaiškėjo, kad nesandari buto kanalizacija. Teko išgriauti kone visas naujai įrengtos vonios plyteles. Galiausiai nustatyta, kad vamzdžių tarpinės buvo sukietėjusios ir neatliko funkcijos.

Palaipsniui užpilti kaimynus galima ir tuo atveju, jei tarpas tarp vonios ir sienos neizoliuotas hermetiku. Arba jei silikoninė medžiaga atplyšusi. Anot R. Miškinio, iš pažiūros daugeliui tai neatrodo didelė problema, bet maudantis vanduo teka už vonios ir gali pradėti sunktis pas kaimyną. Dažniausiai apie tai įspėja ant lubų pasirodžiusios rudos dėmės.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, pernai užfiksuota daugiau nei 400 draudžiamųjų įvykių, kai gyventojai užpylė kaimynus. Šis skaičius, lyginant su 2015 metais, išaugo dvigubai.