Tačiau svarstant apie tai, kaip konkrečiai turėtų būti atnaujinta šildymo sistema, dažnam iškyla klausimų – juk rinkoje apstu sprendimų, pritaikytų centrinį šildymą turintiems daugiabučiams. Apie skirtingus šildymo sistemų tipus ir kaip rasti tinkamą kainos ir kokybės balansą pasakoja šildymo sistemų ekspertai.

Optimalu ir paprasta – dvivamzdė sistema

Kalbėdamas apie pirmąjį kokybiškos šildymo sistemos kriterijų, žinomas šildymo sistemų ekspertas, inžinierius Liutauras Rimkūnas pabrėžia, kad tai – optimalus kokybės ir kainos santykis. „Šiuo metu senuose daugiabučiuose dažniausiai situacija yra nekokia – butai, esantys arčiau šilumos punkto, žiemoja pravirais langais, nes „per karšta“, tolėliau esantys butai šąla, o visi moka maždaug vienodai – pagal bendro skaitliuko parodymus. Todėl antras svarbus kriterijus – komfortas žmogui, pojūtis, kad jis gauna naudą už savo sumokėtus pinigus“, – pabrėžia ekspertas.

Vertinant šildymo sistemų modernizavimo galimybes pagal šiuos kriterijus, mažiausiai efektyvus yra vienvamzdės – seniems daugiabučiams įprastos sistemos atnaujinimas. „Vienvamzdę sistemą galima perdaryti, modernizuoti, sumontuoti naujo tipo radiatorius, tačiau jos efektyvumas yra gana ribotas. Todėl rekomenduočiau rinktis dvivamzdę sistemą – t. y. iš vienvamzdės padaryti dvivamzdę sistemą. Ši sistema yra paprasta, nesudėtinga, bet ją reikia kokybiškai sutvarkyti: tinkamai izoliuoti vamzdžius, kad nebūtų šilumos praradimų, subalansuoti hidrauliškai, sureguliuoti šilumnešio srautus taip, kad kiekviename šildymo stove būtų užtikrintas reikiamas vandens srautas bei nustatyti teisingą siurblio darbo rėžimą, taupant elektrą, kurią vartoja pagrindinis namo siurblys. Atlikus šiuos darbus kokybiškai išvengiama ir įkyrių triukšmų šildymo sistemoje, o kiekvienas butas gauna tiek šilumos, kiek reikia konkrečiai erdvei. Taigi – su optimaliomis investicijomis pasiekiami labai geri rezultatai“, – pasakoja L. Rimkūnas.

Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad nepaisant dvivamzdės sistemos paprastumo, gyventojai turi iš anksto žinoti, kad šios sistemos įrengimas pareikalaus iš jų kantrybės – sistemos tvarkymo darbai nusidriekia ir iki butų. „Tam, kad pajungtum šią sistemą, teks atlikti tam tikrus darbus butų viduje – dirbama su lubomis, grindimis. Apie tai gyventojai turėtų būti perspėti iš anksto“, – komentuoja ekspertas.

Pasirinkimai, siekiantiems lankstumo

Daugiabučiai, nusprendę investuoti į brangesnę šildymo sistemą, kuri leistų reguliuoti šildymą pagal poreikius kiekviename kambaryje, gali rinktis iš dviejų populiarių sprendimų – kolektorinės ir individualios šildymo sistemos. Tačiau L. Rimkūnas primena, kad kuo sudėtingesnė, daugiau laisvės kiekvienam gyventojui suteikianti šildymo sistema, tuo daugiau atsakomybės už jos priežiūrą tenka patiems gyventojams.

„Kolektorinė šildymo sistema reiškia, kad kiekvienas butas arba – rečiau – laiptinė turi savo atskirą kolektorių, kuris leidžia reguliuoti šildymą pagal poreikį. Net jau pavasarį galima sumažinti šildymo intensyvumą arba – jei kažkas išvažiuoja ilgesniam laikui – šildymą iš viso išjungti. Aišku, minimalią temperatūrą patalpose būtina užtikrinti, kad neatsirastų drėgmės, pelėsio ir kitų problemų. Apskritai, kolektorinė sistema leidžia sutaupyti dar daugiau negu dvivamzdė. Bet vienas didžiausių iššūkių norint sumontuoti šią sistemą kokybiškai – būtinybė iki kiekvieno radiatoriaus išvedžioti vamzdelius bute. Tai reiškia papildomas investicijas ir darbą. Svarbu pažymėti, kad ši sistema patogiausia tiems daugiabučiams, kurių butų išplanavimas leidžia gražiai „paslėpti“ vamzdžius“, – sako ekspertas.

„Išmaniausias“ ir brangiausias, tačiau nuolat populiarėjantis pasirinkimas – individuali šildymo sistema. Eksperto teigimu tai vienas pažangiausių ir geriausių sprendimų atnaujinant seną šildymo sistemą. „Kadangi kiekvienas butas turi savo šilumos punktą, galima reguliuoti ne tik šilumą, bet ir karšto vandens temperatūrą. O tai ypač aktualu kalbant apie neseniai vėl garsiai nuskambėjusias problemas dėl karšto vandens kokybės senuose daugiabučiuose. Taigi – išsprendžiamos iškart kelios opios bėdos – didelė šilumos kaina ir nepakankamai aukšta karšto vandens temperatūra. Šios sistemos minusas yra nebent tai, kad žmonės yra patys atsakingi už savo šilumos punktą. Jeigu ten kažkas sugenda, jie turi patys remontuoti tai iš savo pinigų. „Klasikinė“ šildymo sistema ir bendras šilumos punktas veikia kitaip – jo remontui ir aptarnavimui pinigus renka visas daugiabutis“, – pastebi pašnekovas.

Svarbu ir tai, iš ko pagaminti radiatoriai

L. Rimkūnas pabrėžia, kad didžiausią šilumos sistemos kokybė užtikrinama, kai nepriklausomai nuo šilumos sistemos tipo, kiekvienas radiatorius bute turi vožtuvus ir termostatines galvutes, kurios matuoja kambario temperatūrą bei leidžia reguliuoti radiatorių vožtuvus, taip užtikrinant norimą temperatūrą patalpose. „Jeigu radiatoriai nereguliuojami – visas butas „gyvena“ pagal vieną temperatūrą. Tačiau poreikiai juk skirtingi – pavyzdžiui, vaikų kambariuose reikia aukštesnės temperatūros, o naktį miegamajame – žemesnės. Nustatyti įvairias temperatūras galima tik tada, jei radiatoriai – reguliuojami. Be to, būtent reguliuojami radiatoriai padeda sutaupyti daugiau“, – akcentuoja specialistas.

Šildymo sistemų parduotuvės vadovas Raimondas Sarapinas atkreipia dėmesį į radiatorių kokybę bei tai, iš kokių medžiagų jie pagaminti. „Iš techninės pusės kokybiškiausiais galima vadinti radiatorius iš aliuminio. Šis metalas skleidžia daugiausiai šilumos. Deja, šie radiatoriai – brangiausi rinkoje, todėl paklausiausias pasirinkimas – radiatoriai iš plieno. Juos perka dažniausiai. Tačiau tai nėra blogiausias pasirinkimas –plieniniai radiatoriai savo savybėmis nedaug nusileidžia aliumininiams“, – pasakoja R. Sarapinas.

Atkreipiamas dėmesys, kad didelio atidumo reikalauja ne tik radiatorių pasirinkimas, bet ir jų montavimas. „Nekokybiškai sumontuotus radiatorius išduoda triukšmas, blogai šylantys radiatoriai, kai juose yra oro kamščiai, ar jie ne nauji ir juose pilna nuosėdų (rūdys, šlamas, kt.) ir karštas vanduo negali jais cirkuliuoti. „Nepamirškime vienos taisyklės, kad vanduo visada teka ten, kur jam lengviau tekėti. Todėl šis darbas – kaip ir visos likusios šilumos sistemos montavimas, reikalauja techninių prižiūrėtojų ir pačių gyventojų dėmesio“, – akcentuoja L. Rimkūnas bei priduria, kad net kokybiškiausi radiatoriai gerai šils tik tada, kai bus išspręstos pagrindinės problemos: kokybiškas šilumos srautų sureguliavimas – šildymo sistemos subalansavimas, pakankama šilumnešio cirkuliacija šildymo sistemoje, t. y. siurblio darbo rėžimas. Be to, oro ir korozijos problemos dažnai trukdo užtikrinti reikiamą vandens cirkuliaciją šildymo ir net karšto vandens sistemose, todėl modernizuojant sistemą reiktų numatyti minimalias investicijas oro ir purvo gaudytuvams ir šalintojams.

Svarbus platesnis požiūris į šilumos sistemą

Šilumos sistemų specialistai pabrėžia, kad šilumos sistemos modernizavimas duoda geriausius rezultatus tik tuomet, jei yra vykdomas kompleksiškai. L. Rimkūnas atkreipia dėmesį, kad atnaujinant seną šilumos sistemą svarbu modernizuoti ir šilumos stovus bei magistralinius vamzdynus, numatyti kokybišką, ilgalaikę ir patikimą izoliaciją šilumos nuostoliams vamzdynuose sumažinti, taip pat užtikrinti, kad vamzdynai nerasotų, t. y. nerūdytų, nepelytų ar nepūtų.

„Daug dėmesio reikia skirti ne tik šilumos sistemos ir radiatorių pasirinkimui, bet ir viso šilumos punkto modernizavimui. Taip pat – tinkamam šilumos sistemos subalansavimui ir nuolatinei, kokybiškai sistemos priežiūrai. Juk šios sistemos – keliai, kuriais į butus atkeliauja oras, vanduo ir šiluma“, – pabrėžia pašnekovas.

Net pati geriausia šildymo sistema negelbės namo nuo šalčio ir didelių sąskaitų, jeigu renovacija nebus atlikta kokybiškai, sako R. Sarapinas. „Net sumontavus pačią brangiausią šilumos sistemą nesandariai renovuotame daugiabutyje ji nebus efektyvi ir leis sutaupyti tik apie 5–10 proc. šilumos. Daugiausiai šilumos sutaupymai priklauso nuo namo varžos – t. y. viso jo apšiltinimo, bei nepamirštant ir tinkamos ventiliacijos sistemos, kuri leidžia išvengti tokių nemalonumų, kaip per didelės santykinės drėgmės bei pelėsio atsiradimo rizikos. Todėl didžiausius sutaupymus, siekiančius 40 ir daugiau procentų, leidžia pasiekti tik kompleksinė, kokybiška viso daugiabučio renovacija“, – akcentuoja šilumos sistemų ekspertas.