Draudikų duomenimis, šiltuoju metų laiku, kai miestai ištuštėja, vagys darbuojasi aktyviausiai. „Be priežiūros palikti namai ir sumažėjęs žmonių budrumas skatina tuo pasinaudoti vagis. Kaip rodo statistika, rugpjūtį ir liepą, lyginant su kitais mėnesiais, yra įvykdoma daugiausia vagysčių iš gyvenamųjų patalpų. Būtina atkreipti dėmesį ir į artėjančius ilguosius savaitgalius, kurie bus per Velykas ir Tarptautinę darbo dieną. Paprastai tokiomis dienomis žmonės išvyksta iš namų, o vagysčių juose skaičius išauga kelis kartus“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento direktorius Gytis Matiukas.

Paklaustas apie didžiausią būsto saugumo problemą, Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas Sigitas Šemis atkreipė dėmesį, beveik du trečdaliai visų vagysčių įvyksta įsilaužus per užrakintas duris ir uždarytus langus.

„Nepakankamas dėmesys skiriamas lauko durų ir langų saugumui – svarbu pasirūpinti tinkamomis saugos priemonėmis, atsižvelgiant į gyvenamosios aplinkos ypatumus. Tačiau esama atvejų, kad įsigyjamos saugios durys, spynos, signalizacija, tačiau žmonės lengvabūdiškai jomis nesinaudojama. Neretai paliekamos nerakintos durys, praviri langai, garažų vartai, neįjungiama signalizacija“, – įspėjo policijos atstovas.

Jis patarė nepamiršti ir geros kaimynystės – svarbu gerinti santykius su kaimyninių butų ar namų gyventojais ir taip kurti saugią aplinką. Geri kaimynai gali padėti tinkamai ir laiku reaguoti į grėsmę.

Prarandamos šeimos vertybės

Pasak policijos atstovo, įsibrovę vagys pirmiausiai skuba į antrą namo aukštą ieškoti miegamajame ir vonioje ant spintelių laikomų brangiausių papuošalų, todėl verta investuoti į šarvuotas durų spynas, iš vidaus dar apsaugotas nepragręžiama metaline plokštele, ir papildomas apsaugos priemones langams.

„Dažniausiai vagiami didesnės vertės daiktai, kuriuos lengva išnešti ir po to – greitai bei pelningai parduoti. Populiariausias ilgapirščių grobis – grynieji pinigai, brangūs juvelyriniai dirbiniai, kompiuterinė technika, laikrodžiai, kailiniai ir kiti drabužiai. Šie vagių prioritetai statistiškai nesikeičia jau daug metų“, – kalbėjo S.Šemis.

G. Matiuko teigimu, kitas dažnas vagystės objektas – sodo bei daržo technika. „Žoliapjovės, krūmapjovės, įvairūs grąžtai, šlifuokliai ir pjūklai pavasarį bei vasarą yra naudojami aktyviau ir laikomi „po ranka“, todėl vagys juos greitai aptinka. Specifinės vagystės yra fiksuojamos nuomojamuose būstuose, kuriuos nusikaltėliai ištuština ir šaldytuvą ar išnešta net durų rankenas“, – pasakojo draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento direktorius.

Anot policijos atstovo, turtui saugoti yra tinkami teisingai įrengti ir visus saugumo reikalavimus atitinkantys seifai. „Dažniausiai naudojamos paprastos įvairių dydžių metalinės dėžės, kurios pakankamai lengvai ir greitai įveikiamos ar net nesunkiai išnešamos kartu su saugomu turtu. Gyvenamajame name taip pat galima įsirengti įvairias daiktų slaptavietes“, – teigė S. Šemis.
Pasak Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininko, dažnai vagystės metu pagrobiamas turtas nukentėjusiems žmonėms turi ne tik materialinę, bet ir relikvinę vertę. „Dažnai žmonės saugo tam tikrus daiktus kaip brangių ir mylimų žmonių ar įsimintinų įvykių atminimą. Vertėtų pasirūpinti išskirtiniu tokių daiktų saugumu arba juos paslėpti“, – patarė policijos atstovas.

Apsaugos priemonės adekvačios turto vertei

Pasak S. Šemio, gyvenamųjų patalpų apsauga turėtų būti adekvati jose laikomo turto vertei. „Kiekvienas pilietis pagal savo individualią gyvenamąją vietą turėtų įvertinti ir pasirinkti atitinkamas saugos priemones ar jų kompleksą. Kompleksas saugos priemonių, kurios būtinos daugiabučio namo pirmojo ir paskutiniojo aukštų gyvenamosioms patalpoms, gali būti perteklinės vidurinių aukštų patalpoms ir atvirkščiai. Visiškai kitokio pobūdžio saugos priemonės gali būti taikomos individualiems namams“, – sakė policijos atstovas.

Jis atkreipė dėmesį, kad žmonės pastaruoju metu nevengia demonstruoti savo gyvenimo būdo socialiniuose tinkluose ar pasipasakoti apie save menkai pažįstamiems asmenims. „Patariame nesireklamuoti apie pirkimo ar pardavimo sandorius, ilgalaikes keliones ar disponuojamą turtą. Ypač rekomenduojame susilaikyti nuo šios informacijos skelbimo socialiniuose tinkluose. Tai taip pat yra apsaugos nuo vagystės priemonė“, – sakė Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus viršininkas.

Draudikų teigimu, saugantis nuo vagystės ypač svarbu kaimynų bendruomeniškumas. „Kaimynai, pamatę įtartinus asmenis prie durų, turi atkreipti į juos dėmesį ir informuoti būsto savininką bei, esant reikalui, kviesti policijos pareigūnus. Jei pamatote ar pajaučiate nelaimingą atsitikimą kaimynų patalpose, nedelsdami kvieskite tarnybas“, – patarė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Žalų departamento direktorius.

Vagystė namuose – nemaloni patirtis

Įvykus vagystei, draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, vidutinė išmokama žala siekia 900 eurų. „Mūsų užsakymu atliktas tyrimas parodė, kad Lietuvos gyventojai labiausiai bijo vagių įsiveržimo į namus. Su šia baime gyvena net 62 proc. žmonių. Tikėtina, kad juos baugina ne tik finansiniai nuostoliai, bet ir vagystės atveju patiriamos neigiamos emocijos. Šio nemalonaus potyrio prisiminimus ištrina tik laikas, tačiau apsidraudus būstą bus išvengta finansinių nuostolių,“– sakė G. Matiukas.

Jo teigimu, įvykus vagystei būtina nedelsiant kreiptis į teisėsaugos institucijas ir netvarkyti patalpų, kol vietos neapžiūrės policija. „Jei būste išdaužomi langai, būtina operatyviai užtaisyti angas, kad į patalpas negalėtų patekti pašaliniai asmenys, gyvūnai ar atmosferiniai krituliai“, – teigė G. Matiukas.

Draudimo bendrovė „Gjensidige“ praėjusiais metais nuostolius atlygino daugiau nei dešimčiai tūkstančių namų ir butų gyventojų.