Todėl ekonomistai neabejoja, kad agroverslas bus vienu perspektyviausių sektorių investicijoms ir didelė niša mokslo inovacijoms. Tad ir Lietuva, jei jai aktualu kurti ir išlaikyti konkurencingą žemės ūkį, negali likti nuošalėje – tiek pačiam žemės ūkiui, tiek jį aptarnaujančiai agroverslo grandžiai būtina rengti įvairių sričių aukštos kvalifikacijos specialistus, sugebančius kurti ir praktikoje taikyti pažangiausias technologijas, juolab kad tokios technologijos mūsų ūkiuose jau ir dabar yra realybė.
Šiuolaikinė technika stebina savo galimybėmis
Šalies agroverslo sektoriui specialistus rengiančio Aleksandro Stulginskio universiteto (ASU) rektorius prof. Antanas Maziliauskas pastebi, kad pasaulyje auga ne tik maisto produktų paklausa, bet ir poreikis mažinti gamybos kaštus, tausoti gamtos, energetinius ir įvairius kitus išteklius, eikvojamus žemės ūkyje.
„Taigi į agroverslą neatsitiktinai veržiasi išmaniosios technologijos, paremtos naujausiomis informatikos, fizikos, chemijos, agronomijos žiniomis. Sakyčiau, kad žemės ūkis Lietuvoje jau šiandien yra ir ta šaka, kurios informacinėse duomenų bazėse įdiegta bene daugiausia išmaniųjų technologijų. Taigi agroverslas tampa vienu perspektyviausių sektorių ir IT, taip pat robotikos specialistams,“ – šalies darbo rinkai agroverslo atveriamas naujas nišas komentuoja pašnekovas.
Pasak A. Maziliausko, kasmet vis labiau stebina ir ASU teritorijoje vykstančių tarptautinių žemės ūkio parodų eksponatai. Kaip tik šiomis dienomis vyksta didžiausia Baltijos šalyse žemės ūkio paroda „Ką pasėsi... 2017“, kurioje „plika akimi“ matyti agrosektoriaus pažanga.
„Šiuolaikinė technika savo galimybėmis tiesiog pribloškianti. Tarkime, modernaus kombaino pjaunamoji tokia lanksti, kad gali puikiai kopijuoti žemės kontūrą, o 36 m pločio purkštuvas išlaikyti pusiausvyrą, važiuodamas kalvota vietove. Ką jau kalbėti apie tai, kad tokią techniką, dirbančią netgi kitos valstybės teritorijoje, specialistas gali pareguliuoti tiesiai iš savo biuro. Ne mažiau unikalių dalykų įdiegta ir gyvulininkystės šakoje. Kitaip tariant, kur šiandien pažiūrėsi – visur modernios technologijos“, – reziumuoja A. Maziliauskas.
Nanotechnologijos žemės ūkyje jau realybė
Vis dėlto bene labiausiai stebinantis faktas šiame kontekste – sėkmingas nanotechnologijų taikymas Lietuvos ūkiuose.
„Pats terminas „nanotechnologija“ daugeliui skamba mistiškai. Žinome, kad šluostė su nanodalelėmis puikiai valo paviršius, kad sportininkams skirti drabužiai su tokiomis dalelėmis lengvai slysta vandeniu. Tačiau iš tiesų nanotechnologijos jau yra realybė ir žemės ūkyje. Jos gali padėti rasti sprendimą, kaip kuo efektyviau ir kuo mažesnėmis sąnaudomis gauti gerą derlių, nes grūdų eksporto rinkose konkurencija nuolat auga ir brangių grūdų netolimoje ateityje niekam nereikės“, – neabejoja trąšomis ir žemės ūkio kultūrų sėklomis prekiaujančios įmonės „Scandagra“ pardavimų vadovas Eduardas Kapralovas.
Pasak jo, kaip ir įtemptu ritmu gyvenantys žmonės, augalai taip pat nuolat patiria stresą dėl šalčio, sausros ar lietaus pertekliaus, todėl ir jų imuninę sistemą tikslinga sustiprinti geležimi, magniu, manganu, selenu ir kitais mikroelementais. Efektyviausios šiuo atveju yra naujos kartos trąšos, sukurtos nanodalelių pagrindu. Efektą duoda tai, kad dėl ypač mažo (iki 40 nm) elementų dydžio 99 proc. produkto patenka į augalą iš karto. (Vienas nm yra milijardinė vieno metro arba milijoninė vieno milimetro dalis.)
„Pernai mikroelementinės trąšos „Nanoplant“ buvo taikytos 40 tūkst. ha pasėlių plote ir gauti rezultatai pranoko žemdirbių lūkesčius. Šių trąšų pakanka tokio mažo kiekio, kad, sakytum, tai prieštarauja žinomiems agronomijos dėsniams. Tačiau suprantant, kaip nanotechnologijos veikia, tai jau nestebina. Vaizdžiai tariant, nužudyti drambliui nebūtinai reikia viso kilogramo nuodų – pakanka ir vieno viruso“, – nanoproduktų savybes komentuoja E. Kapralovas.
„Scandagra“ ekspertas Giedrius Adomaitis pasakoja, kad šiuolaikinės technologijos leidžia beveik visus metalus suskaldyti iki nanodalelių, tačiau problema juos tokio pavidalo išlaikyti vandens tirpale. Todėl laboratorijos paprastai laiko paslaptyje, iš kokių polimerinių medžiagų gaminamas nanodalelių apvalkalas. „Žinoma tiek, kad polimero pagrindą sudaro krakmolas, tačiau vien jis vandenyje taip pat ištirptų“, – nanomedžiagų kūrimo ypatumus komentuoja „Scandagra“ atstovas, pastebintis, kad šioje srityje atsiranda daug galimybių pasireikšti ir jaunajai Lietuvos mokslininkų kartai.
Praktikams inovacijų nauda abejonių nekelia
Pažangų augalininkystės krypties ūkį Jonavos raj. vystantis Rimantas Kubiliūnas – vienas iš pustrečio šimto Lietuvos ūkininkų, pernai praktiškai išbandžiusių nanodalelių pagrindu pagamintas trąšas ir dalyvavusių tyrime, kurį atliko Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro mokslininkai. Jo teigimu, efektas buvo akivaizdus.
„Pernai pavasarį labai sunkiai kilo žieminiai rapsai. Vieną 38 ha ploto lauką, iš rudens apsėtą šia kultūra, jau buvau kaip ir nurašęs į nuostolius, tačiau gavau netikėtą pasiūlymą nupurkšti jį nanotrąšomis. Šių trąšų sudėtis, atvirai tariant, nepasirodė kažkuo ypatinga, bet nusprendžiau, kad sugadinti jau vis tiek nėra ko. Tad 15 ha lauko nupurškiau, o kitą dalį palikau nepurkštą. Po poros savaičių lauke įspūdis buvo toks, tarsi jį kas būtų perpjovęs pusiau, nes tik nupurkštoji rapsų dalis buvo pakilusi lyg ant mielių. Dar kartą nupurškiau jau visą plotą ir rapsų derlių gavau tikrai gerą“, – pirmąją savo „pažintį“ su nanotrąšomis šiandien prisimena jonaviškis ūkininkas, skaičiuojantis, kad pasaulio rinkose krentant grūdų supirkimo kainoms, naujosios trąšos, stiprinančios žemės ūkio kultūrų imuninę sistemą ir didinančios derlingumą, gali padėti ūkininkams išvengti nuostolių.
320 ha augalininkystės krypties ūkį vystantis R. Kubiliūnas teigia savo ir savo kolegų veiklos jau net neįsivaizduojantis ir be įvairių kitokių modernių technologijų. „Tarkime, laukuose dirbantys šiuolaikiniai purkštuvai, tręštuvai valdomi palydovine navigacijos sistema ir tai apsaugo nuo finansinių praradimų, kai technikos posūkių vietose ar laukų pakraščiuose dalis pasėlių liktų nenupurkštų, arba priešingai – būtų nupurkšti du kartus. Kombainuose įdiegta 3 D sistema, kai keičiasi sietų švytavimo kryptys ir ventiliatoriaus sukimosi greitis, leidžia efektyviai kulti grūdus kalvotuose laukuose ir išsaugoti 10 proc. daugiau derliaus“, – pasakoja pašnekovas, teigiantis, kad vienoje komandoje su pažangiai dirbančiais žemdirbiais praktikais šiuo metu drauge darbuojasi ir gausus būrys įvairių sričių mokslininkų, inžinierių technologų, agronomų ir IT specialistų.
Užsakymo nr.: PT_74205768