Pasak draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovo Giedriaus Norkaus, daiktų namams Lietuvos gyventojai perka palyginti mažiau, tačiau jiems išleidžia daugiau pinigų, nes vis labiau rūpinasi šių prekių kokybe. „Savo namus kiekvienais metais vis stipriau „robotizuojame“, daugiau žmonių buityje naudoja savaeigius prietaisus – robotus. Tai – siurbliai, šluotos, žoliapjovės. Lietuvos gyventojai yra įpratę namuose laikyti savo papuošalus ir santaupas. Visos šios vertybės ir sudaro didžiausią dalį namuose esančio turto“, – sakė G.Norkus.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, 2016 metais vidutinė bute laikomo turto vertė siekė 300 eurų vienam kvadratiniam metrui. Lyginant su 2015 metais, ji išaugo 20 procentų.

Remiantis technologijų rinkos tyrimų bendrovės „GfK Retail and Technology Baltic“ statistika, praėjusiais metais, skaičiuojant pinigais ir lyginant su 2015 metais, stambios butinės technikos pardavimai pinigine verte išaugo 8,5 proc., smulkios buitinės technikos – 20 proc., IT prekių – 12 proc., o garso ir vaizdo technikos, kurią gyventojai naudoja namuose, pardavimai padidėjo 12 procentų.

„Šiais metais žmonės namams vis dažniau perka nešiojamą garso techniką – belaides technikos priemones. Daugiau pinigų išleidžia didelės įstrižainės televizoriams. Aktyvi nekilnojamo turto rinka augina buitinės technikos poreikį“, – teigė Eduardas Grybovas, bendrovės „GfK Retail and Technology Baltic“ atstovas Lietuvoje.

Pasak jo, kai kurių prekių, skirtų namams, pardavimų augimo galimybės tikrai yra didelės. „Pastebime, kad drabužių džiovyklės ir indaplovės pastaraisiais metais Lietuvoje tampa vis populiaresnės. Žmonės supranta, kad nešvarių indų plovimas nėra džiuginantis laisvalaikis, o skalbinių kabinimas namuose – nėra patogus jų buityje”, – sakė E.Grybovas.

Jo teigimu, lietuviai vėl atranda kokybišką garsą. „Jų namuose šiais metais padaugėjo kokybiškų ausinių, garso sistemų, belaidžių kolonėlių. Lietuvos gyventojų namai kiekvienais metais pasipildo pirkiniais, kuriuos sąlygoja mada ir pasiūlos didėjimas”, – kalbėjo E.Grybovas.

Jo teigimu, daiktai sugenda arba vagysčių bei namuose įvykstančių nelaimingų atsitikimų metu žmonės netenka jiems reikalingos technikos. „Paprastai, sugedus televizoriui arba jo netekus, Lietuvos gyventojai perka išmanesnį ir daugiau kainuojantį daiktą. Naujakuriai taip pat savo namus stengiasi apstatyti naujausiais elektronikos ir butinės technikos prietaisais. Pramoginė technika namams perkama spontaniškai – tada, kai norisi ir yra finansinės galimybės ją įsigyti. Jei tokių galimybių nėra, dažnai tokias prekes žmonės leidžia sau pirkti išsimokėtinai”, – sakė E.Grybovas.

Jo teigimu, pačios brangiausios prekės, kurias Lietuvos gyventojai yra įsigiję savo namams – tai drabužių džiovyklės, kompiuteriai ir kompiuterinė įranga, išmanieji televizoriai bei siurbliai-robotai.

Pasak draudimo bendrovės „Gjensedige“ atstovo, didėjant turto vertė namuose reikalauja ir didesnės jo priežiūros. „Svarbu pasirinkti apsaugos būdus, kurie kiekvienam žmogui yra tinkamiausi – apsaugos sistemos, draudimas, šarvuotos durys ar langų apsaugos. Tačiau visiems rekomenduojame laikytis vienos svarbios taisyklės – apie namuose laikomus brangius daiktus ir pinigus nereikėtų garsiai kalbėti ar rodyti juos socialiniuose tinkluose, nes tai gali paskatinti vagis pas jus apsilankyti“, – įspėjo G.Norkus.

Draudikų atstovas atkreipė dėmesį, kad pastaruoju metu vis daugėja žaibiškai įvykdomų vagysčių, kuomet per trumpą laiką pagrobiami lengvai išnešami daiktai. „Paprastai vagys tokių vagysčių metu renkasi lengvai pakeliamus daiktus – nešiojamuosius kompiuterius, prabangius laikrodžius, garso techniką. Tačiau tikrai neretai pasitaiko ir tokių atvejų, kai per itin trumpą iš apdraustų gyvenamųjų patalpų vagys išneša visą įmontuojamą buitinę techniką“, – pasakojo G.Norkus.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, kiekvieną mėnesį iki 100 bendrovės klientų namų nukenčia nuo vagių.

Užsakymo nr.: PT_74192392