Apklausos duomenys atskleidė, kad ir didmiestyje, ir provincijoje Lietuvos gyventojų labiausiai branginamas turtas yra jų būstas. Po jo seka automobilis, kurį kaip svarbų turtą įvardijo 26 proc. miesto ir 20 proc. kaimo gyventojų. Tarp atsakymų kaip brangiausias turtas buvo paminėta žemė, buitinė technika, baldai, sodyba, piniginės santaupos.

„Apklausos duomenys parodė, kad tiek mieste, tiek kaime gyvenantys žmonės per gyvenimą sukauptu turtu laiko tuos pačius dalykus. Skirtingai interpretuojama tik turto vertė, tačiau brangiausia, ką turi Lietuvos žmonės, yra namai. Jų labiausiai bijoma netekti“, – sakė draudimo bendrovės „Gjensidige“ Turto žalų skyriaus vadovas Giedrius Norkus.

Pasak G. Norkaus, net 52 proc. Lietuvos gyventojų baiminasi, kad jų namus nuniokos gaisras. „Ši baimė yra tikrai pagrįsta, nes gaisras yra tokia nelaimė, kuri, lyginant su kitais nelaimingais atsitikimais būste, atneša pačius didžiausius finansinius nuostolius. Išplitusi ugnis namus sudegina per 2 minutes“, – teigė draudimo bendrovės „Gjensidige“ atstovas.

Draudimo bendrovės „Gjensidige“ duomenimis, praėjusiais metais išmokėta vidutinė žala, įvykus gaisrui, siekė 6 tūkst. eurų. „Ugnis padaro kelis kartus didesnius nuostolius nei kitos nelaimės ir žmonės labiausiai finansiškai nukenčia per gaisrus. Po jų išmokamų žalų vidutinė suma net šešis kartus viršija tą, kuri vidutiniškai išmokama įvykus gamtos stichijų sukeltai nelaimei ar vagystei“, – kalbėjo G. Norkus.

Rūkymas lovoje – tik žingsnis iki mirties

Pasak Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovo Aurimo Gudžiausko, dažniausiai gaisrai kyla žmonių gyvenamose patalpose, ir apie 80 proc. būsto užsiliepsnoja dėl pačių jo gyventojų kaltės – neatsargaus ar neatsakingo elgesio.

„Žmonėms trūksta patirties ir supratimo, kad kai kurie kasdieniai veiksmai kelia gaisro grėsmę. Pavyzdžiui, ne kiekvienas galėtų atsakyti, kiek ir kokio galingumo elektros prietaisų galima jungti į elektros lizdą. Tuo tarpu rūkantieji dažnai nesupranta, kad cigaretė lovoje yra tik vienas žingsnis iki mirties. Trečdalis žmonių gaisruose žūsta neatsargiai rūkydami“, – įspėjo A.Gudžiauskas.

Jo teigimu, įvykus gaisrui turime tik pora minučių išeiti į saugią vietą, todėl rekomenduojama iš anksto su šeimos nariais aptarti, ką reikėtų daryti namuose pamačius liepsną, pajutus dūmų ar dujų kvapą. „Turime namuose pasikalbėti, kad visi šeimos nariai identifikuotų pavojų ir mokėtų iškviesti ugniagesius. Kad kilęs gaisras padarytų mažiau nuostolių, patariame įrengti autonominius dūmų detektorius, turėti gesintuvą ir nedegų audeklą“, – kalbėjo Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento atstovas.

Ugniagesio šeima liko be namų

Paradoksalu, tačiau nuo gaisrų namuose niekas nėra apsaugotas. Tai patvirtino ir skaudi ugniagesio istorija, kuomet priešgaisrinės tarnybos darbuotojai turėjo skubėti į Naująją Vilnią gesinti degančio savo kolegos namo. Atvykę ugniagesių ekipažai namų neišgelbėjo, šeima liko be pastogės.

Daugelį metų ugniagesio tėvų puoselėtas butas per kelias akimirkas ugnies buvo visiškai nusiaubtas, o jaunas ugniagesys, kartu su juo gyvenę tėvai ir keturiolikmetis brolis liko be namų. Šeima gaili ne tik būsto, bet ir jiems brangių laiškų iš užsienio, vieno iš sūnų sukonstruotų aviamodelių, kitų jiems brangių šeimos daiktų

Gaisro priežastis šioje istorijoje – garbaus amžiaus kaimynų krosnyje įsiplieskusi ugnis. Niekas nėra apsaugotas nuo didelės nelaimės – gaisro, kuris gali netikėtai nublokšti į skurdą ir socialinės atskirties situaciją.

Užsakymo nr.: PT_74077538