Tyrimas parodė, kad šarvuotas duris ir spynas kaip apsaugos priemonę renkasi daugiau nei 40 proc. šalies gyventojų, o šunį kaip sargą namuose laiko 25 proc. apklaustųjų.

„Turto apsaugai Lietuvos gyventojai renkasi pačias konservatyviausias ir mažiausiai išlaidų reikalaujančias priemones. Paprastai žmonės savo pasyvumą paaiškina menka nelaimingų atsitikimų, vagysčių ar gaisrų tikimybe. Tačiau jų įpročiai pasikeičia, kai per ilgus metus kauptas turtas vieną dieną nukenčia“, – sakė ADB „Gjensidige“ generalinis direktorius Marius Jundulas.

Tyrimo duomenys atskleidė, kad didžiausias Lietuvos gyventojų turtas ir mieste, ir kaime yra jų būstas – namas arba butas. Tokią nuomonę išreiškė 54 proc. apklausos dalyvių. Po jo seka automobilis, kurį kaip svarbų turtą įvardijo 26 proc. miesto ir 20 proc. kaimo gyventojų. Tarp atsakymų kaip per gyvenimą sukauptas turtas buvo paminėta žemė, buitinė technika, baldai, sodyba, piniginės santaupos.

„Apklausos duomenys parodė, kad tiek mieste, tiek kaime gyvenantys žmonės per gyvenimą sukauptu turtu laiko tuos pačius dalykus. Skirtingai interpretuojama tik turto vertė, tačiau brangiausia, ką turi Lietuvos žmonės, yra namai“, – kalbėjo ADB „Gjensidige“ generalinis direktorius.

Turto saugojimo būdai mieste ir kaime taip pat skirtingi, tačiau jie yra gana primityvūs, t.y. tokie, kuriuos naudojo kelios Lietuvos gyventojų kartos. Miestiečiai dukart dažniau nei kaimo gyventojai paminėjo turintys aukštą tvorą. Dukart daugiau miesto gyventojų turi metalines duris (54 proc. didmiesčių gyventojų ir 28 proc. kaimo gyventojų). Miestiečiai pasirūpina ir saugesnėmis bei tvirtesnėmis spynomis (48 proc. miestiečių ir 32 proc. kaimo gyventojų). Tačiau kaime apsaugai dažniau laikomas sarginis šuo. Pasak draudimo bendrovės vadovo, populiariausios apsaugos priemonės yra tinkamos, gerai, kad žmonės jas naudoja, tačiau vien jomis pasikliauti tikrai negalima.

„Gjensidige“ generalinio direktoriaus teigimu, itin svarbu atkreipti dėmesį, kad net 31 proc. kaimo gyventojų savo turto nesaugo jokiomis priemonėmis. „Kaimo bendruomenėse visi vieni kitus pažįsta, kaimynystėje gyvenantys žmonės rūpinasi ne tik savo, bet ir aplinkinių turto saugumu, todėl tikėtina, kad jie nejaučia grėsmės turtui. Juo ima rūpintis tik tuomet, kai toje bendruomenėje įvyksta nusikaltimas ar nelaimingas atsitikimas“, – kalbėjo M.Jundulas.

Pasak jo, turto apsaugos būdas dažniausiai priklauso nuo to, ko žmonės labiausiai bijo ir kokių nelaimių saugosi. Tyrimas parodė, kad kaimo ir miesto gyventojų baimės taip pat skiriasi. Miestiečiai labiausiai bijo vagysčių, o kaimo gyventojai – gaisrų ir gamtos nelaimių.

„Nors vagių bijoma labiausiai, finansiniai nuostoliai, kuriuos patiria nukentėję žmonės, yra kur kas mažesni nei tie, kuriuos gyventojai patiria jų namus nusiaubus gaisrui ar gamtos nelaimei. Vidutinė vagių padaroma žala yra mažesnė net už vandentiekio ar kanalizacijos avarijos nuostolius“, – pasakojo M.Jundulas.

Jis teigė, kad dažniausiai pasitaikančios nelaimės, nuo kurių nukenčia Lietuvos gyventojai, yra ne tos, kurių žmonės labiausiai bijo. „Daug dažniau žmonės Lietuvoje nuostolius patiria nuo vandentiekio avarijų, o ne nuo vagių įsiveržimo. Vandentiekio avarijos sukelia ir didelę finansinę žalą, nes per jas sugadinami net tik žmonių daiktai, bet ir pastato sienos, lubos, grindys. Taigi, nuo nelaimių, kurios žmonių turtui atsitinka dažniausiai, Lietuvos gyventojai niekaip nesisaugo. Prieš vandentiekio avarijos bejėgės ir populiariausios turto apsaugos priemonės – šunys, tvoros bei spynos“, – aiškino draudimo bendrovės generalinis direktorius.

Visuomenės nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter tyrimai“.

Užsakymo nr.: PT_74001352