„Miesto atsinaujinimas neįmanomas be jo žmonių pagalbos, aktyvumo. Siekiame, kad Panevėžys keistųsi pasitelkiant specialistų ir panevėžiečių pagalbą. Juk labiausiai vertiname ir branginame tuos dalykus, kuriuos kuriant esame pridėję ir savo rankas, mintis, idėjas. Tad naujųjų urbanistinių erdvių nenorime kurti be jūsų ir kviečiame dalyvauti apklausoje, pareikšti savo nuomonę išsakyti pasiūlymus“, – teigia Panevėžio miesto savivaldybės meras Rytis Račkauskas.

Kūrybiška vietokūra – kas tai?

Nors anglų kalbos sąvoka creative placemaking per pastarąjį dešimtmetį paplito daugelyje Vakarų valstybių, Lietuvoje kūrybiškos vietokūros samprata gana nauja. Trumpai šią sąvoką galima apibrėžti kaip kokybiškų vietų kūrimą ar atgaivinimą, pasitelkiant įvairias kultūros ar kūrybos formas. Kokybiškos vietos pasižymi savo išskirtinumu – tai siejamos su aktyvumu, draugiškos žmonėms, saugios, įdomios, vizualiai ir estetiškai patrauklios erdvės, persipynusios su menais ir kūrybiškomis veiklomis.

Kūrybiška vietokūra grįstos vietos permainos turi ne tik atitikti istorinį, socialinį bei kultūrinį vietos kontekstą, bet ir įtraukti į kūrybos procesą įvairias suinteresuotas šalis: vietos bendruomenę, kūrėjus, savivaldą, verslą ir organizacijas, suvienydamos jas bendram tikslui. Novatoriški metodai atveria kelius vietos identiteto formavimui, kūrybinėms partnerystėms, vietos verslumui ir bendruomenių įsitraukimui į vietos kultūrinį gyvenimą. Taikant kūrybiškos vietokūros metodus, kūrybinės idėjos ne „nuleidžiamos iš viršaus“ ir bandoma jas parduoti, o kuriami aktualūs kultūros produktai ir paslaugos, atitinkantys vietos lūkesčius ir poreikius. Taip žmonės aktyviau dalyvauja kultūros procesuose, auga kultūros vartojimas ir stiprinamas kultūrinių projektų tęstinumas.

Kūrybiškos vietokūros pritaikomumas Lietuvoje

Sutvarkyti, restauruoti, tačiau neveikiantys ir tušti kultūros paveldo objektai arba tarsi svetimkūniai konkrečioje vietoje neprigiję nauji kūrybiniai projektai – tai dažnos problemos Lietuvos kultūros ir kūrybinių industrijų srityje. Didžioji dalis finansavimo, skiriamo šiai sričiai, tenka infrastruktūrai ir įrangai atnaujinti, o kultūros pasiūlos problemos vis dar sprendžiamos copy–paste principu, neatsižvelgiant į vietos kontekstą.

Kultūros pasiūla Lietuvoje nėra pritaikyta konkrečių bendruomenių poreikiams, todėl didelė dalis Lietuvos gyventojų nesidomi kultūrine menine veikla ir joje nedalyvauja. Nors šios problemos socialinis, demografinis ir kultūrinis kontekstas skirtingas, ją vis dar bandoma spręsti universaliai. Net jeigu kultūriniuose / kūrybiniuose projektuose imamasi su kūrybiška vietokūra susijusių veiksmų, dažniausiai jie atliekami instinktyviai arba pasitelkiant gerąsias užsienio praktikas, tačiau labai trūksta sistemiškumo ir visumos supratimo. Būtent todėl itin svarbu tyrinėti kūrybiškos vietokūros apraiškas Lietuvoje ir, iš skirtingų elementų dėliojant jos pritaikymo paveikslą, rasti tokius kultūrinių / kūrybinių projektų vykdymo būdus, kurie tiktų konkrečios vietos mentalitetui bei įpročiams, ugdytų ir keltų vietos kultūros lygį ir kartu atitiktų Lietuvos kultūros plėtros strategiją ir ateities viziją.

Panevėžio Skaistakalnio parko ir Pragiedrulių sodybos atgaivinimo vizija

Seniausias Panevėžyje Skaistakalnio parkas, susiformavęs dar pagonybės laikais, turi ypatingą aurą. Šiuo metu želdynas apmiręs, jau senokai neatlieka numatytų funkcijų, asocijuojasi su blogos reputacijos vieta. Šio parko teritorijoje esanti 1926 metais statyta Pragiedrulių sodyba, priklausiusi poetui ir advokatui Juozui Čerkesui-Besparniui, taip pat nyksta apleista, nors ir įrašyta į vietos kultūros paveldo registrą kaip turinti architektūrinę, istorinę ir kultūrinę vertę. Tarpukariu ši raudonų plytų sodyba buvo žinoma kaip Panevėžio inteligentų susibūrimo vieta: name skambėjo muzika, poeto pasodinto didelio sodo ir gėlynų apsuptyje vykdavo poezijos vakarai.

Siekdama pokyčių Skaistakalnio parke ir buvusioje J. Čerkeso-Besparnio sodyboje, Panevėžio miesto savivaldybė neina įprasto jų perprojektavimo keliu. Neseniai paskelbtas Panevėžio miesto Senvagės ir Skaistakalnio parkų kompleksinio sutvarkymo atviro projekto konkursas: architektai, landšafto specialistai pakviesti ieškoti naujų architektūros idėjų, siūlyti įdomius ir netikėtus sprendimus, kaip atgaivinti šias labai svarbias vietas ir paversti jas miesto vizitine kortele.

Panevėžio miesto savivaldybės administracijos Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėja architektė Daiva Gasiūnienė teigia, kad atnaujinant Skaistakalnio parką siekiama sukurti šiuolaikišką, tvarią ir jaukią miesto urbanistinę gamtinę erdvę, o ypatingą dėmesį numatoma skirti pro parką vingiuojančio Nevėžio kaimynystei, taip pat šio parko dviračių ir pėsčiųjų takų jungtims su aktyvia miesto centrine dalimi, Senvagės parku, kitomis žaliosiomis ir urbanizuotomis teritorijomis. Kadangi tai istorinis parkas, siūloma išryškinti elementus, pabrėžiančius darnų ryšį su aplinka ir kultūriniu bei istoriniu vietos kontekstu.

Buvusi J. Čerkeso-Besparnio sodyba yra svarbus Skaistakalnio parko akcentas. Pasak D. Gasiūnienės, „sodybos pritaikymas kultūrinei, šiuolaikinei kūrybinių industrijų paskirčiai būtų pats tinkamiausias ir tikslingiausias pačios sodybos ir teritorijos apie ją atgaivinimo modelis.“ Jeigu sodyboje atsirastų menininkų ir kūrybinių profesijų atstovų rezidencija, eksperimentinės ir kūrybinės dirbtuvės, ji veiktų kaip tarptautinio projekto – Stasio Eidrigevičiaus menų centro – padalinys, stimuliuojantis inovatyvaus meno reiškinius mieste. Restauruotos sodybos pastatą būtų galima pritaikyti patalpų rezidentams ir meninių iniciatyvų plėtotojams – suformuoti menų edukacijų ir kūrybinių dirbtuvių erdves, klases perfomansams ir meistriškumo pamokoms.

Kitą svarbų momentą nurodo ir Panevėžio miesto savivaldybės administracijos projektų vadovė Lina Blažytė, šiuo metu vadovaujanti Senvagės ir Skaistakalnio parkų kompleksinio sutvarkymo projektams. Ji pabrėžia nuolatinę profesionalią miesto parkų priežiūrą ir įveiklinimą po sutvarkymo. Šią misiją galėtų puikiai atlikti atkurtos Pragiedrulių sodybos rezidentai, kadangi Skaistakalnio parkas galėtų tapti jų veiklų platforma. „Kad ir kaip gerai būtų įgyvendintas Skaistakalnio parko sutvarkymas, nesinori, kad tai būtų dar vienas infrastruktūros pagerinimo projektas“, – teigia projektų vadovė.

Pasak L. Blažytės, užsienio pavyzdžiai rodo, kad, į vietos kūrimą įtraukus gyventojus, po sutvarkymo gerokai sumažėja vandalizmo atvejų, nes gyventojai šią vietą jau priima kaip savo, o ne kaip valdišką (t. y. niekieno) teritoriją. Panevėžio gyventojai jau prieš kelerius metus pradėjo teikti Savivaldybei pasiūlymus dėl miesto parkų atnaujinimo. Skatindama Skaistakalnio parko atgimimą, Savivaldybė siekia patenkinti Panevėžio miesto žmonių poreikius ir lūkesčius, jų norą keisti savo poilsio įpročius. Kaip nurodo projektų vadovė, „panevėžiečiai nori saugių erdvių, kuriose galėtų aktyviai leisti laiką su šeimomis, propaguoti sveiką gyvenseną.“

Kviečiame visus esamus ir būsimus parko naudotojus iki 2017 m. sausio 18 d. atsakyti į klausimus apie Skaistakalnio parką ir J. Čerkeso-Besparnio sodybą Panevėžio miesto savivaldybės interneto svetainėje.

Užsakymo nr.: PT_73480496