Ką kalba akmenys?
Vietinių gyventojų paprastai Akmenų muziejumi vadinamas Žemės gelmių informacijos centras saugo iš gręžinių ištrauktas uolines šerdis, moksliškai vadinamas kernu, siūlo lankytojams susipažinti su įdomiomis lauko riedulių, retų mineralų ir fosilijų ekspozicijomis.
Vilniuje veikusio Geologijos instituto padalinys – kerno saugykla Vievyje įkurta 1980 m. Tai buvo pirmasis tokio tipo objektas visoje Rytų Europoje, tuo metu traukęs ir tebetraukiąs kitų šalių geologų dėmesį – daug jų atvykdavo pasisemti patirties, kaip galima sutvarkyti ir patogiam naudojimui paruošti kerną. 2000 m. čia buvo įkurtas Lietuvos geologijos muziejus. 2015 m. Lietuvos geologijos muziejus pertvarkytas ir sujungtas su Lietuvos geologijos tarnyba ir veikia kaip šios tarnybos padalinys – Žemės gelmių informacijos centras. Tai vienintelis muziejus, kuriame atsispindi Lietuvos žemės gelmės.
Ir pamatyti čia tikrai yra ką. „Įdomių fosilijų, suakmenėjusių organizmų, yra viena didžiausių suakmenėjusio amonito – tokio galvakojo moliusko, gyvenusio juros periode, kriauklė, pirmųjų Lietuvos gręžinių pavyzdžiai“, – vardija šio centro vedėjas Vytautas Puronas.
Žemės gelmių paslaptys
Lankytojus pirmiausiai pasitinka svarbi šio muziejaus dalis – lauko riedulių ekspozicija. Važiuojantieji pro Vievį šią vietą gali pastebėti iš toli. Iš įvairių šalies kampelių riedulių čia atgabenta net 552. Šie akmenys yra suvežti iš visos Lietuvos ir išsidėstę 4 ha užimančiame Kauno botanikos sodo specialistų sukurtame parke – visi jie kontinentinių ledynų atplėšti ir atvilkti prieš 24 000-13 000 m. iš Fenoskandijos, Baltijos jūros dugno, Estijos ir Latvijos teritorijų.
Žemės gelmių informacijos centre galima susipažinti su moderniosios geologijos pradininko Lietuvoje profesoriaus Juozo Dalinkevičiaus gyvenimu ir darbais, apžiūrėti suakmenėjusių prieš milijonus metų Žemėje klestėjusios gyvūnijos pėdsakų, pamatyti ir naudingų iškasenų, kurias naudojame ar galėtume panaudoti įvairiose ūkio šakose.
Didžiuliame, šalia ekspozicijų prigludusiame sandėlio pastate įkurdinta geologų biblioteka – kernoteka, į kurią atvyksta žemės gelmių paslapčių tyrinėtojai iš įvairų šalių.
„Lietuvos geologinė žemės gelmių sandara yra unikali Europoje, nes per visą Žemės formavimosi istoriją, mūsų teritorijoje buvo nedaug tokių pertraukų, kai buvo sausuma, ir tos nuosėdos menkai kaupėsi ar dūlėjo, jų neišlikę. Daugiausiai tai buvo jūrinė teritorija, todėl Žemės sluoksniai susidarė įvairiais geologiniais periodais ir pjūvis yra įvairiausių spalvų tarsi vaivorykštė“, – sako pašnekovas.
Deja, muziejaus pastatas šiuo metu yra labai blogos būklės, todėl artimiausiu metu muziejų planuojama atnaujinti pasinaudojant 2014–2020 m. investicijų laikotarpio finansavimu. Kaip sako centro vedėjas, netrukus už Europos regioninės plėtros fondo lėšas turėtų būti rekonstruojamos patalpos: sutvarkyta lauko ekspozicija, paruošta salė, skirta edukaciniams užsiėmimams. Atnaujinant muziejaus ekspozicijas planuojama konsultuotis su mokslininkais.
„Viskas turėtų būti interaktyvu. Tokia muziejaus koncepcija – kad viską būtų galima paliesti, patyrinėti ir per paprastus dalykus suvokti gana sudėtingus Žemės procesus“, – teigia V. Puronas.
Finansuota Europos socialinio fondo lėšomis.
Papildyta 2017-01-02.
Užsakymo nr.: PT_73256846