Apie mūsų šalies studentų galimybes, poreikius ir galimas išeitis kalbamės su Valstybinio studijų fondo (VSF) direktoriumi Ernestu Jasaičiu.

- VSF gerai žinomas studentams, o gal priešingai – iki jauno žmogaus prieiti šiandien sudėtinga?

- Šiuolaikinis jaunimas – aktyvus, komunikabilus, visur dalyvaujantis ir viskuo besidomintis. Norėdami jį pasiekti, turime kuo plačiau skleisti žinią apie VSF veiklą. Nors mūsų pagrindinė auditorija yra studentai, abiturientus ar netgi jaunesnius moksleivius taip pat supažindiname su mūsų paslaugomis. Kasmet dalyvaujame parodoje „Studijos“, skelbiame informaciją socialiniuose tinkluose, nuolat ieškome įvairių kitų būdų pasiekti dar tik būsimus ir jau esamus studentus.

Be to, mūsų partneriai – aukštosios mokyklos supažindina savo studentus su mūsų veikla. Džiaugiuosi bendradarbiavimu ir su Lietuvos studentų sąjunga bei atskiromis studentų atstovybėmis, kurios labai aktyviai ir geranoriškai informuoja jaunimą apie mūsų veiklą.

Ernestas Jasaitis

- Dažnas jaunuolis šiandien nori greitai gauti labai sistemingą informaciją. Ar todėl siūlote studentams viską susitvarkyti internetu, popierių tvarkymas šiandien jau atgyvena?

- Moderniosios technologijos – kasdienis šiuolaikinio studento palydovas ir pagalbininkas. Mūsų informacinės sistemos „Paskola“ ir „Parama“ skirtos studentų patogumui – jiems nebereikia eiti į įstaigą, nešti popierinių prašymų. Be to, informacinėse sistemose studentai gali matyti ir kitą, jiems svarbią informaciją.

Prieinamumas, paprastumas, tačiau tuo pačiu ir teikiamų elektroninių paslaugų kokybė yra neabejotinas mūsų prioritetas šioje srityje.

- Trumpai papasakokite dar nežinantiems, kokias paslaugas teikia VSF ir ar visos jos prieinamos elektroniniu būdu?

- Pagrindinės mūsų veiklos sritys – valstybės remiamos paskolos, socialinės stipendijos, parama užsienio lietuviams, studijų kainos kompensavimas, studijų krepšelio gražinimas, kompensavimas karo tarnybą atlikusiems asmenims yra prieinamos elektroninėje erdvėje. Jau 2017 m. pradžioje prašymai dėl tikslinių išmokų skyrimo taip pat bus perkelti į elektroninių paslaugų sistemą „Parama“.

- Kuriomis paslaugomis studentai naudojasi dažniausiai?

- Studentai turi skirtingus poreikius, jų situacija ir socialinė padėtis nevienoda. Todėl besikreipiančių studentų srautai taip pat skiriasi. Pavyzdžiui, studentai, neturintys lėšų mokesčiui už studijas sumokėti ar pragyvenimo išlaidoms, vis aktyviau naudojasi valstybės remiamų paskolų teikiamomis galimybėmis. Šios paskolos teikiamos per bankus, tačiau pagrįstos valstybės garantiniais įsipareigojimais.

Vien per šiuos metus studentai pasirašė 7379 valstybės remiamų paskolų sutartis, kurių suma 11,4 mln. eurų. Palyginti su 2015 m., šiemet pasirašyta 332 sutartimi daugiau, o pasirašytų sutarčių suma išaugo 781 tūkst. eurų.

Nuo 1998 m. iki šiol net 76 tūkst. studentų gavo vienos ar kitos rūšies paskolas. Džiaugiuosi, kad neturintiems nuosavų lėšų, tačiau siekiantiems svajonės, galime padėti.

- Be paskolų, administruojate ir paramą studentams. Kokios finansinės pagalbos jie gali tikėtis?

- Taip, be paskolų, kitas mūsų veiklos laukas – parama studentams. Paramą sudaro net keletas krypčių, priklausančių nuo studento ar jo šeimos finansinės, socialinės situacijos. Pavyzdžiui, studentas, kuris atitinka nustatytus kriterijus, gali gauti socialinę stipendiją – 123,50 Eur per mėnesį. Šį rudenį tokių studentų buvo per 3 tūkst. Pavasario semestre socialinės stipendijos skirtos dar didesniam skaičiui asmenų – jas gavo daugiau nei 4 tūkst. studentų.

Dar viena paramos kryptis – studijų stipendijos. Tokia stipendija yra skiriama studentams, įstojusiems į valstybės nefinansuojamas vietas su studijų stipendija ir atitinkantiems nustatytus reikalavimus.

Mus džiugina ir studentai, atvykstantys studijuoti į tėvų, senelių gimtinę. Lietuvių kilmės užsieniečių ir išeivijos vaikams, vaikaičiams, provaikaičiams, studijuojantiems Lietuvos aukštosiose mokyklose, skiriama stipendiją ir (arba) socialinė išmoką. Stipendijos dydis siekia 114 Eur per mėnesį, o socialinė išmoka, priklausomai nuo atvykusio studento socialinės padėties, gali siekti iki 318,58 Eur.

Šiemet patenkinome 309 tokių studentų paraiškas paramai, praėjusiais metais patenkinta 319 paraiškų, 2014 m. – 302 paraiškos.

- Į paramos studentams spektrą patenka ne tik tiesioginė parama, bet ir įmokų už studijas kompensavimas. Kas gali tikėtis šių pinigų?

- Tai, kad stropiai mokytis apsimoka – akivaizdu, nes geriausiai atitinkamą studijų laikotarpį valstybės nefinansuojamose vietose baigusiems asmenims kompensuojama už studijas sumokėta kainą.

Džiaugiuosi Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimu kompensacijoms skirtą sumą šiemet padidinta nuo 3,76 mln. eurų iki 4,96 mln. eurų. Mokslo ir studijų įstatyme numatyta, kad įmoką gali atgauti iki 10 proc. gerai besimokančių studentų. Šiemet kompensacijos paskirtos net 9,69 proc. asmenų. Palyginimui, 2012 m. kompensacijos buvo paskirtos 6,18 proc. studentų. Taigi, šiemet beveik priartėjome prie nustatytos didžiausios ribos.

Galima sakyti, kad sumokėtas lėšas atgavę studentai pasidovanojo sau kalėdinę dovaną. Tuo pačiu jie įrodė, kad stropumas, ryžtas ir pastangos gerai mokyti visada subrandina puikius vaisius.

Paroda „Studijos“

- Kai kuriems studentams kreiptis į VSF tenka ne pačiais maloniausiais klausimais, pavyzdžiui, kai tenka grąžinti studijų krepšelį. Ar tokių atvejų daug?

- Studijų metu pasitaiko įvairių atvejų – kažkas nutraukia studijas, kažkas iš studentų sąrašų būna pašalinamas. Tokiais atvejais, jei studentas studijavo valstybės finansuojamoje vietoje, jis privalo per 3 metus gražinti studijų krepšelį. Deja, studentai ne visada noriai vykdo šį reikalavimą, todėl fondo darbuotojai stengiasi priminti, paraginti žmones grąžinti lėšas. Šiemet įspėjimo raštus išsiuntėme daugiau nei 2,5 tūkst. buvusių studentų. Praėjusiais metais tokių atvejų buvo kiek mažiau – apie 2,2 tūkst.

Tik tada, kai raginimai nebeveikia, lėšas bandome išieškoti teismine tvarka. Tačiau džiugu, kad didesnė dalis krepšelius privalančių gražinti studentų yra geranoriški ir su mumis bendradarbiauja.

- Be nuolatinių funkcijų, įgyvendinate ir projektą „Studijų prieinamumo didinimas“. Koks šio projekto tikslas?

- Projektas „Studijų prieinamumo didinimas“ – itin reikšminga mūsų veiklos sritis. Džiugu, kad vis daugiau specialiųjų poreikių studentų siekia aukštojo mokslo.

Šio projekto veiklomis didinamas neįgalių studentų studijų prieinamumas Lietuvos aukštosiose mokyklose. Kiekvieną mėnesį studentams su negalia mokamos tikslinės išmokos – 152 Eur, kurias šie studentai naudoja priemonėms ir paslaugoms, gerinančioms jų studijų procesą, įsigyti. Projekte taip pat numatyta įsigyti ir aukštosioms mokykloms perduoti turtą, skirtą informacinės ir fizinės aplinkos gerinimui, vykdomi aukštųjų mokyklų darbuotojų mokymai.

Noriu pasidžiaugti, kad Europos Sąjungos finansinę paramą studijoms yra gavę ir mūsų parolimpiečiai. Galbūt ši parama bent nedidele dalimi prisidėjo prie jų kelio link olimpinio aukso.

- Nuo darbinių klausimų pereikime prie šventinių. Artėja šv. Kalėdos, Naujieji Metai. Ko palinkėtumėte studentams?

- Studentams norėčiau palinkėti nebijoti siekti savo svajonės. Juk jei kažko labai nori, tai išsipildo. Žinoma, iššūkių pasitaiko visuomet, tačiau studentai turi nemažai galimybių, kuriomis gali pasinaudoti. Tad neabejokite ir drąsiai ženkite savo tikslo – aukštojo mokslo teikiamų žinių ir galimybių link.

Užsakymo nr.: PT_73243450