Gydytojo G. Laurinavičiaus mintys apie tai, kuo skaitytojus sudomino jo knyga, kodėl pasirinko tokią temą ir paprasti patarimai besirūpinantiems sveikata – šiame straipsnyje.
Sudomino iraniečio ir lietuvio knygos
Gydytojo karjerą G. Laurinavičius pradėjo prieš 40 metų. Aukštaitijos sostinėje dirbo traumatologu, chirurgu-ekspertu, medicinos mokyklos dėstytoju. Vėliau grįžo į gimtąjį Kauną, dirbo Kalniečių poliklinikos chirurginio skyriaus vedėju bei praktikavo manualinę terapiją. Šiuo metu gydytojas dirba chirurgu Kalniečių poliklinikoje, dėsto būsimiesiems medikams Kauno kolegijos medicinos fakultete, dalyvauja asociacijos ,,Aqua est vita“ veikloje, yra šios asociacijos Kauno tarybos pirmininkas.
Pasak G. Laurinavičiaus, dar dirbdamas chirurgu-ekspertu jis savo darbe matydavo daug sunkių ligonių. Jau tuomet gydytojas atkreipė dėmesį, kad neretai kuo sunkesnės paciento ligos, tuo mažiau vandens jis geria, o kuo mažiau vandens geria, tuo labiau progresuoja jo ligos. Taip žmogus tarsi papuola į užburtą ratą.
Gydytojas prisipažįsta, kad didžiąją savo karjeros dalį nesigilino į tai, kokį poveikį vanduo turi žmogaus organizmui. Tačiau jo mąstymą pakeitė iraniečio medicinos mokslų daktaro Fereiduno Batmangelidžo studijos apie vandenį (ypač jo vandens paradigmos teorija) bei lietuvio chemiko Telesforo Laucevičiaus knygos ir straipsniai šia tema.
Būtent tada, maždaug prieš 5–6 metus, gydytojas G. Laurinavičius ėmė kryptingai rinkti medžiagą apie vandenį. „Mane domino viskas, kas susiję su vandeniu – ne tik medicina, bet ir kitos sritys. Norint suprasti apie vandenį, nepamaišo pasidomėti ir kvantine fizika“, – sako kaunietis medikas.
Literatūros sąrašas – įspūdingas
Rašydamas savo knygą G. Laurinavičius pasinaudojo 125–mis knygomis bei moksliniais tiriamaisiais darbais. Pirmoje jos dalyje gydytojas aprašė vandens istoriją Žemės planetoje – nuo gyvybės atsiradimo vandenyje iki vandens taršos problemų, vandens rūšių ir jo energetikos.
Antrąją knygos dalį autorius paskyrė vandens svarbai gyviems organizmams, dehidratacijos rūšims ir jos padariniams žmogui, vandens gėrimo rekomendacijoms bei vandens įtakai įvairių ligų gydymui ir profilaktikai.
Pasak gydytojo G. Laurinavičiaus, jo knyga turėtų sudominti įvairaus amžiaus besidominčius sveika gyvensena skaitytojus. „Kiek ir kam mano knygelė padės – negaliu pasakyti. Kai žmogus nusiperka knygą ir net perskaito, tai nieko nereiškia, jei jis gautų žinių nepanaudoja praktikoje. O taip, deja, dažniausiai ir būna, ypač jei žmogus yra šiuo metu sveikas“, – pastebi knygos autorius. Jis viliasi, kad ši knyga padės skaitytojams kitaip pažvelgti į ligas, jų priežastis ir būdus, kaip jų išvengti visiems prieinamomis priemonėmis.
Lėtinė organizmo dehidratacija – atidaryti vartai ligoms
Pasak G. Laurinavičiaus, ryšys tarp nepakankamo vandens kiekio organizme ir daugelio ligų – akivaizdus. Pavyzdžiui, kai organizme trūksta vandens, kraujas tampa tirštas ir klampus, jo kiekis sumažėja. Tuomet kraujas sunkiau ir lėčiau prateka pro kraujagysles, ypač senų žmonių aterosklerozės pakenktas, susiaurėjusias, jau neelastingomis sienelėmis, todėl sukyla kraujo spaudimas. Nenuostabu, kad tuomet sutrinka kapiliarinė kraujotaka.
Gydytojo teigimu, tokia būsenai kartojantis dažnai, funkciniai sutrikimai taps organiniais ir galiausiai viskas baigsis infarktu, insultu, tromboze ir kitomis bėdomis, žiūrint kurioje organizmo vietoje šie sutrikimai pasireikš.
Su vandens trūkumu organizme susijusios ir lėtinės degeneracinės sąnarių ligos, tokios kaip artrozės. „Kai kremzlėje trūksta vandens, ji sausėja, praranda elastingumą, amortizacines savybes, atsparumą krūviams, greičiau dėvisi“, – vardina G. Laurinavičius.
Pasak gydytojo, panašiai susergama ir stuburo degeneracinėmis ligomis – diskas džiūsta, jo aukštis žemėja, tarpstuburkaulinės kaulinės angos mažėja, vietos jomis praeinantiems nervams ir kraujagyslėms lieka mažiau, todėl pažeidimo galimybė išauga, diskų elastingumas mažėja, jie tampa lengviau pažeidžiami krūvių, lengviau plyšta skaidulinė tarpstuburkaulinio disko dalis, o jai plyšus išsiveržia minkštesnė disko centrinė dalis ir atsiranda stuburo disko išvarža, kuri gali spausti nervus, kraujagysles, siaurinti stuburo kanalą.
G. Laurinavičiaus teigimu, su vandens trūkumu tiesiogiai susijęs ir podagros atsiradimas. Trūkstant organizme vandens, pablogėja metabolizmo reakcijų metu atsirandančių rūgščių šalinimas iš žmogaus organizmo, todėl agresyvios rūgštys reaguoja su organizmo šarmais ir susidaro šlapimo rūgšties druskos (podagros atveju). O išeikvojus šarminių medžiagų atsargas naudojamos bazinės organizmo medžiagos, iš kurių susidaro šarmai, pvz: Ca, Mg. Tuomet šios medžiagos bus ištraukiamos iš kaulų – todėl gresia osteopenija ar net osteoporozė.
„Galiu vardinti dar ilgai – daugelio ligų atsiradimui ar paaštrėjimui didelę įtaką daro lėtinė organizmo dehidratacija“, – įsitikinęs kaunietis gydytojas, remdamasis įvairių šalių medicinos moksliniais tyrimais. Jo teigimu, lėtinė dehidratacija gali tęstis metų metus ir pagadinti gyvenimo kokybę, nors žmogus lieka gyvas, bet neturi sveikatos ir yra ligų maišas.
„Dažnai kuo sunkesnis ligonis ir kuo daugiau ligų serga, tuo mažiau sako geriąs vandens. Bet tiesa ta, kad jis daug ligų turi ir sunkiau serga būtent dėl to, kad geria per mažai vandens“, – sako G. Laurinavičius.
Kiek gerti – lengva paskaičiuoti
Tai kiek vandens reikia išgerti, kad negrėstų lėtinė dehidratacija su visomis liūdnomis pasekmėmis? Pasak gydytojo G. Laurinavičiaus, dieną reikėtų pradėti išgeriant 1–2 stiklines vandens. Tiek pat išgerti jis rekomenduoja ir pusvalandį prieš kiekvieną valgį. O štai valgant ir maždaug 1,5–2 valandos po valgio vandens gerti nereikėtų, kad nebūtų atskiedžiamos skrandžio sultys, nebūtų trikdomas virškinimo procesas. Apskaičiuoti reikalingą jūsų organizmui paros vandens kiekį galima pagal savo svorį (30 ml/kūno svorio kilogramui) arba sunaudojamą kalorijų skaičių (1 l/suvartotam 1 tūkst. kcal.).
Pasak gydytojo, daugiau vandens reikėtų išgerti esant karštiems orams, sunkiai fiziškai dirbant ar sportuojant, sergant infekcinėmis ligomis, karščiuojant, vemiant, viduriuojant, apsinuodijus.
O štai jei valgote daug vandeningų vaisių ar daržovių (arbūzų, agurkų ir kt.), vandens gerti galima mažiau. „Bet gryno vandens nepakeis niekas – nei sriuba, nei sultys“, – perspėja G. Laurinavičius.
Išskiria jonizuotą šarminį vandenį
Savo knygoje lietuvis gydytojas aprašo įvairias vandens rūšis. Tarp jų – ir vis populiarėjantį jonizuotą šarminį vandenį.
Gydytojo G. Laurinavičiaus teigimu, jonizuoto šarminio vandens pranašumas prieš įprastą gręžinių vandenį akivaizdus. Pirma, jonizuoto vandens molekuliniai dariniai po 5–6 molekules, kaip ledo tirpsmo vandens ar kaip žmogaus organizme esančio vandens. Todėl nėra energijos nuostolių jį įsisavinant, jo nereikia restruktūrizuoti nuo 11–12–13 molekulių( tiek jų turi gręžinių vanduo) iki 5-6 molekulių (tiek jų yra organizmo vandenyje).
Antra – jonizuoto vandens paviršiaus įtampos koeficientas beveik du kartus mažesnis už paprasto vandens, jis skvarbesnis, „skystesnis“, todėl lengviau įsisavinamas.
Trečia – šarminio jonizuoto vandens pH 8–9, kaip daugumos žmogaus organizmo terpių, išskyrus odos , skrandžio ir makšties, kur terpė rūgštinė. Tai reiškia, kad jis organizmą natūraliai šarmina. Be to, jonizacijos proceso metu vanduo labiau prisodrinamas deguonimi, kuriuo vėliau aprūpina jį geriančio žmogaus organizmą.
Ketvirta ir svarbiausia, kad jonizuoto šarminio vandens oksidacinis redukcinis potencialas (ORP) yra neigiamas, (-22 – - 400 mV), o tai reiškia, kad jis yra laisvų elektronų donoras ir veikia kaip antioksidantas. „Kitaip sakant, geriant jonizuotą šarminį vandenį stabdomi uždegiminiai, rūgštėjimo, degeneraciniai ir senėjimo bei onkologiniai procesai organizme“, – vardina G. Laurinavičius.
Gydytojas nesistebi, kad nemažai žmonių yra skeptiškos nuomonės apie jonizuotą šarminį vandenį. „Mokslo istorijoje yra ne kartą buvę taip, kad iš naujo požiūrio buvo juokiamasi, vėliau nesijuokiama, o po to juokiamasi iš tų, kurie juokėsi“, – pacitavo savo knygą gydytojas G. Laurinavičius.
O baigti pokalbį knygos „Gydantis vanduo“ autorius panoro Lietuvos kardiochirurgijos pradininko, akademiko Jurgio Brėdikio žodžiais: „Visa žmonijos istorija rodo, kad iš netikėjimo atsiranda žinojimas, nesuskaičiuojamai daug kartų tai, kas buvo paneigta, vėliau buvo pripažinta. Deja, dar daug kas lieka paslaptinga“ .
Užsakymo nr.: PT_73241104