Nuo šių žmonių fizinės ir psichologinės būklės, taip pat profesinio pasirengimo ir socialinių programų (ne)efektyvumo iš dalies priklauso ir mūsų bendras buvimas ateityje.
Pirmiausia, turėtume kalbėti apie visuomenės saugumą. 2015 metais į laisvę buvo paleisti 3 492 nuteistieji, kalėjime išbuvę nuo 3 mėnesių iki dešimtmečių. Jie išėjo vedami skirtingų lūkesčių, norų, svajonių ir baimių. Nors ir gauna laisvę gyventi pagal savo nustatytus prioritetus ir vizijas, dauguma nuteistųjų, praleidę ilgus metus įkalinimo įstaigose, jau yra praradę paprasčiausius įgūdžius, būtinus norint grįžti į įprastą gyvenimą. Jiems trūksta tiesioginių žmogiškų ryšių, socialinių darbuotojų pagalbos. Stokodami socialinio bendravimo pagrindų, nuteistieji sunkiai sukaupia naujų žinių per profesinius mokymus.
Visuomenė turi būti suinteresuota, kad nuteistiesiems būtų sudaromos visos sąlygos įgyti elementarių įgūdžių ir žinių. Tačiau realybėje jie dažnai neturi galimybės gauti būtiną sveikatos pagalbą, jiems neužtikrinamos elementarios teisės. Be to, nuteistieji, nesugebantys suvaldyti pykčio ar agresijos priepuolio, gali kelti pavojų artimoje aplinkoje esantiems žmonėms.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Resocializacijos skyriaus vyriausiosios specialistės Nijolės Martinkevičienės žodžiais, viena iš opiausių problemų, nesulaukiančių tinkamo sprendimo, yra nuteistųjų priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų.
„Nors ir žinoma, kad aplinkos įtaka itin svarbi ir dėl jos būtina fiziškai apriboti besigydančius, tik dalis įkalinimo vietų turi reabilitacijos centrus, – teigia pašnekovė. – Kadangi neužtikrintos kompleksinės priemonės priklausomybių problemoms spręsti, šiuo metu įkalinimo įstaigų taikomos motyvacinės ir užimtumo programos neveikia visu pajėgumu.“
Negavę tinkamo gydymo nuo priklausomybių, nuteistieji išėję į laisvę kelia fizinį ir socialinį pavojų artimoje aplinkoje esantiems žmonėms – neigiamai veikia artimųjų psichologinę būseną, platina įvairias infekcijas (hepatitas C, ŽIV, tuberkuliozė), labai dažnai vagia siekdami gauti pajamų, gali padaryti didelę materialinę žalą.
Akivaizdu, kad visuomenė linkusi susieti su nuteistaisiais savo ekonominius interesus. Nuteistajam išlaikyti reikia valstybės lėšų: kalėjimo įstaiga yra kaip atskira valstybė, kurioje reikia mokėti darbo užmokestį, padengti elektros, maisto ir kitų būtinų dalykų išlaidas. Amerikos mokslininkai apskaičiavo, kad JAV išlaikyti nuteistąjį per metus kainuoja nuo 30 iki 40 tūkst. dolerių, o jo mokymui skiriama suma tesiekia 3 tūkst. dolerių. Tyrimas atskleidė tiesioginį ryšį tarp įgyto išsilavinimo ir pakartotinio nusikalstamumo. Vidutinis pakartotinio nusikalstamumo lygis Amerikoje siekia 50 procentų, tačiau jis daug mažesnis, jei nuteistasis atlikdamas bausmę turėjo galimybę mokytis.
Per metus Lietuvoje kaliniams išlaikyti išleidžiama apie 13 mln. eurų. Mūsų valstybei vieno nuteistojo priežiūros diena kainuoja nuo 13 eurų, o kai kuriais atvejais gali siekti net 60 eurų. Mažinant kalinių skaičių ir pereinant prie alternatyvių bausmių vykdymo, ne tik mažėtų piniginė našta, bet ir gerėtų Lietuvos pakartotinio nusikalstamumo rodiklis. Geras pavyzdys būtų probaciją atliekantys nuteistieji. Probacija – tai sąlyginė alternatyva paskirtai laisvės atėmimo bausmei, kurios metu vykdoma probuojamojo priežiūra. Tokiu atveju kalinio išlaikymas vieną dieną valstybei tekainuoja 1,2 euro.
„Kurk Lietuvai“ dalyvės Sandra Galdikaitė ir Anita Kiričenko pirmąją savo rotaciją atlieka Kalėjimų departamente prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos. Jų nuomone, įkalinimas yra žalinga, pozityvaus ar „taisomojo“ poveikio dažniausiai neturinti bausmių sistemos priemonė.
Nuteistojo motyvacija pasikeisti išlieka tik trumpam laikui, o kuo įkalinimo trukmė ilgesnė, tuo noras pasikeisti mažesnis. Probacija yra ne tik ekonomiškai patrauklesnė, bet ir daug veiksmingesnė priemonė.
Įkalinimo įstaigų vidaus situacija yra svarbi dėl motyvo, kurio pagrindu žmogus buvo nubaustas. Įkalinimo tikslas nėra vien tik formuojamas įstatymų bei teismų nuosprendžių, bet ir stipriai veikiamas visuomenės, politikų nuostatų ir kasdienio kalėjimų gyvenimo. Vilniaus arkivyskupijos Carito Nuteistųjų konsultavimo centro vadovė Raimonda Čižauskaitė neabejoja, kad dažnai mūsų pačių elgesį lemia tai, ar gyvename su taikiu, ar su agresyviai nusiteikusiu kaimynu.
Kaip minėta, kasmet į laisvę išeina apie 4 tūkst. nuteistųjų. Teoriškai įkalinimo motyvas remiasi dviem skirtingomis tradicijomis. Pagal vieną jų bausmė suvokiama kaip atpildas už nusikalstamą elgesį, pagal antrą – baudžiant siekiama pozityvių žmogaus elgesio pokyčių ir apskritai išvengti pasikartojančių nusikalstamų veiksmų. Dėl to daugiausia dėmesio skiriama socialinei ir psichologinei pagalbai tam, kad bausmę atlikęs žmogus grįžtų į visuomenę.
Visuomenei reikėtų kelti klausimą, ar neapgalvotas, didelės grėsmės nesukėlęs elgesys yra pakankamas pagrindas įkalinti žmogų kartu su asmenimis, kurių praeitis siejama su rimtais nusikaltimais. Užuot baudę prasikaltusį žmogų, ar esame pasiryžę suteikti jam antrą šansą – pasiūlyti mokymus, visuomenei naudingą darbą, ar galime tiesiog paprasčiausiai pasikalbėti – juk žmogiško bendravimo labai trūksta įkalinimo įstaigose? Lietuvos įkalinimo įstaigų vizijai suformuoti reikalingas tinkamas visuomenės požiūris, ir tik nuo mūsų pačių priklauso, kaip bus suprantamas įkalinimo įstaigų tikslas – bausti arba padėti.
Vyriausybės kanceliarija, įgyvendindama projektą „Atviros Vyriausybės iniciatyvos“, kviečia visuomenę dalyvauti portale „E. pilietis“ vykdomoje viešojoje konsultacijoje „Kokia Jūsų nuomonė – įkalinimo įstaiga turėtų bausti ar padėti?“
Užsakymo nr.: PT_73235586