Tačiau šių pasekmių galima išvengti išmintingai renkantis maistą ir dažniau apsilankant žuvies produktų skyriuje.

Sveikos mitybos specialistai pataria žuvį vartoti bent du, geriausia tris kartus per savaitę ir per dieną suvalgyti apie 200 gramų žuvies. Deja, praktika rodo, kad lietuviai į žuvies teikiamą naudą vis dar žiūri atsainiai ir žuvies produktus renkasi rečiau nei rekomenduojama. Ypač baiminantis dėl suvartojamų kalorijų skaičiaus, nepelnytai nuvertinama riebi žuvis, tačiau ekspertai teigia, kad būtent riebioje žuvyje galima rasti daugiau sveikatai naudingų medžiagų.

Vidutinio riebumo ir riebiose žuvyse, tokiose kaip karpis, plačiakaktis, karšis, ungurys yra daugiau žmogui ypač reikalingų omega-3 riebiųjų rūgščių. Kadangi žmogaus organizmas negali pats jų pasigaminti, svarbu gauti pakankamą omega-3 kiekį kartu su maistu. Vilniaus dietologijos centro gydytoja dietologė Eglė Kliukaitė pabrėžia, kad reikiamas omega-3 riebiųjų rūgščių kiekis padeda palaikyti gerą smegenų, širdies ir kraujagyslių veiklą, be to, stiprina imuninetą.

„Kuo riebesnė žuvis, tuo ji naudingesnė, joje daugiau omega-3 riebiųjų rūgščių, todėl rekomenduočiau rinktis riebesnę žuvį, jei tik organizmas ją toleruoja. Daugeliu atvejų svarbiau yra tai, su kuo žuvį valgome. Jei riebesnę žuvį vartosime su daržovėmis ir atsisakysime riebių padažų, bendras kalorijų skaičius nebus didelis,“ – įsitikinusi E. Kliukaitė.

Nacionalinės akvakultūros ir žuvų produktų gamintojų asociacijos nuotr.

Žuvies, kaip lengvai virškinamo baltymų šaltinio, naudą pabrėžia ir mitybos specialistas, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docentas, profesorius Rimantas Stukas. Jo teigimu, žuvies baltymų aminorūgščių sandara primena galvijų mėsos baltymų aminorūgščių sandarą, aminorūgštys gerai subalansuotos. Taigi, žuvis gali tapti puikiu pasirinkimu ieškantiems, kuo kasdienėje mityboje pakeisti mėsą. Be to, į žuvies produktus vertėtų atkreipti dėmesį ir tiems, kurie siekia palaikyti dailias kūno linijas, nes netgi riebi žuvis turi mažiau kalorijų nei, pavyzdžiui, kiauliena. Be to, dažniau valgydamas žuvį žmogus gauna mažiau sveikatai žalingo cholesterolio.

Be šių sveikatą palaikančių savybių, žuvyje taip pat randama daug kitų svarbių medžiagų, tokių kaip riebaluose tirpūs A ir D vitaminai, B grupės vitaminai bei įvairūs mikroelementai – jodas, fluoras, varis, cinkas ir geležis. Kai kurių iš šių medžiagų, pavyzdžiui, vitamino D, lietuviams ypač trūksta šaltuoju metų laiku, turint ribotas galimybes pasisavinti jį kartu su saulės spinduliais. Vitamino D trūkumas neigiamai veikia nuotaiką, padidėja tikimybė susirgti depresija, cukriniu diabetu, sutrinka imuniteto funkcija, todėl tampa ypač svarbu apsirūpinti naudingų medžiagų atsargomis per suvartojamą maistą.

Siekiant atstatyti vitaminų ir mikroelementų pusiausvyrą organizme, žuvis, ypač riebesnė, turinti daugiau omega-3 riebiųjų rūgščių, tampa puikiu pasirinkimu dėl to, kad žmogaus organizmas palyginti greitai ir lengvai pasisavina visas joje esančias naudingas medžiagas.

Tai – universalūs produktai, kuriuos į meniu drąsiai galima įtraukti bet kuriuo paros metu, nesibaiminant persivalgymo rizikos ir sutrikusio virškinimo. Tiek liesas žuvis, tokias kaip sterkai, lydekos, tiek vidutinio riebumo ir riebias žuvis, pavyzdžiui, karosus, karpius, aukšles ar ungurius, žmogaus organizmas lengvai suvirškina. Be to, žuvies produktai puikiai skaido ir padeda iš organizmo pašalinti riebalų molekules.

Vis dėlto, siekiantiems iš žuvies produktų gauti maksimalią naudą, patariama atkreipti dėmesį į maisto derinimo principus ir dažniau vienoje lėkštėje patiekti žuvies ir daržovių arba žuvies ir grūdinių kultūrų derinį. Taip pat rekomenduojama vengti riebių padažų, persūdimo, kepimo gausiame aliejaus kiekyje bei dažniau rinktis šviežią, atšaldytą žuvį ir ją gaminti garuose arba orkaitėje. Taip patiekus žuvies produktus neteks baimintis dėl žuvies riebumo ir papildomų kalorijų, o organizmas gaus visų būtiniausių medžiagų.


Užsakymo nr.: PT_73228604