4 metai renovacijos srityje
Įgyvendinant Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą savivaldybės svarbų vaidmenį pradėjo vaidinti nuo 2013 m., kai joms suteikta daugiau atsakomybių inicijuojant ir prižiūrint senos statybos daugiabučių modernizaciją savo regione.
Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas atkreipia dėmesį, kad namų renovacijos procesas Lietuvoje vyksta nuo 2005 m., tačiau tik po daugelio Aplinkos ministerijos, Vyriausybės ir Lietuvos savivaldybių asociacijos derybų priimtas sprendimas suteikti daugiau galimybių ir funkcijų savivaldybėms.
„Nuo 2013 metų pačių savivaldybių iniciatyva įsijungus į daugiabučių namų modernizavimo procesus ir prisiėmus atsakomybę pavyko išjudinti renovaciją, kuri iki tol nejudėjo. Per 4 metus savivaldybės įrodė, kad puikiai susitvarko su joms pavestais darbais. Nors visada galima galvoti, kad galima buvo nuveikti daugiau, tačiau, manau, kad dabartiniai renovacijos rezultatai yra tikrai džiuginantys“, – sako R. Malinauskas.
Daugiau įtakos kokybei
Bronis Ropė, ilgametis Ignalinos meras, buvęs Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas, Europos Parlamento (EP) narys atkreipia dėmesį, kad dabartinis renovacijos modelis leidžia gyventojams turėti didesnę įtaką ir pagalbą kontroliuojant renovacijos kokybę.
„Pavyzdžiui, Ignalinoje turėjome vieną daugiabutį, kurio gyventojai surašė rangovams pastabas ir kol nebuvo į jas atsižvelgta, namo renovacijos nelaikėme užbaigta. Tai vienas iš pavyzdžių, kaip veikia dabartinis renovacijos modelis. O iki 2012 m. egzistavęs modelis buvo daug sudėtingesnis – gyventojams reikėjo laiduoti savo turtu, patiems skelbti konkursą rangos darbams, organizuoti renovacijos kokybės priežiūrą ir atlikti begalę kitų darbų. Be savivaldos pagalbos dauguma gyventojų tikrai negalėtų įgyvendinti renovacijos. Be abejo, šalyje yra aktyvių bendrijų, kurios galėtų pačios įgyvendinti renovaciją, tačiau jų procentas – labai nedidelis. Todėl drįsčiau dabartinei Daugiabučių modernizacijos programai rašyti dešimtuką“, – sako pašnekovas.
Žinių netrūksta
„Bendraujant su kolegomis iš kitų savivaldybių, skundų dėl to, kad savivaldybės neturi kompetencijų ir reikiamų žinių, girdėti neteko. Kur kas didesnė problema visoje šalyje buvo rangovų kvalifikacija. Taip pat – rangovų trūkumas. Ne paslaptis, kad prieš kelerius metus norint renovuoti daugiabutį kai kada tekdavo skelbti konkursą rangos darbams pirkti net kelis kartus, nes tiesiog neatsirasdavo dalyvių“, – pasakoja Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas R. Malinauskas.
Be to, savivaldybės turi ne tik žinių, bet ir noro įgyvendinti kokybišką renovaciją, įsitikinęs B. Ropė. „Kadangi savivaldybės atsakingos už savo bendruomenių gerovę, už daugiabučių priežiūrą, renovacija joms labai aktuali – juk po renovacijos mažiau lėšų reikia skirti daugiabučių priežiūrai. Be to, savivaldybės suinteresuotos gyventojų įtraukimu į rangos darbų priežiūrą. Tai, ko nepastebi administratorius, gali pastebėti patys gyventojai“, – dėsto pašnekovas.
Jis taip pat pabrėžia, kad savivaldybių atstovai turi reaguoti į kiekvieną gyventojų skundą, kadangi nuo to priklauso renovacijos sėkmė ir tęstinumas. „Jeigu žmonės pamato nors mažiausią klaidą ir ji neištaisoma, jie galvoja, kad valdžia bando juos apgauti. Todėl kiekvienu atveju reikia aiškintis, kas ir kodėl. Pavyzdžiui, Ignalinoje turėjome pavyzdį, kai vieno daugiabučio gyventojai, prabėgus metams po renovacijos, atėjo su skundu, kad už šilumą moka tiek pat, kiek ir anksčiau. Jie buvo įsitikinę, kad juos apgavo. Pradėjome aiškintis šį atvejį ir išsiaiškinome, kad temperatūra butuose iki modernizacijos siekdavo 18 laipsnių, o dabar – 26 laipsnius. Žmonės tiesiog nebuvo pripratę naudotis nauja šildymo sistema. Tai vienas iš pavyzdžių, kai savivaldybės padeda gyventojams perprasti renovaciją ir nenumoja ranka į jų bėdas“,– sako B. Ropė.
Užsakymo nr.: PT_73104768