„Lietuvos geležinkeliai“ 25 metų gimtadienį nusprendė švęsti kartu su visuomene ir padovanoti net tris nemokamus koncertus: „Tele Bim-Bam“, Šv. Kristoforo orkestro ir populiarios jaunimo grupės „G&G Sindikatas“.

„Vis daugiau žmonių įsigyjant automobilius, geležinkeliai galbūt tampa mažiau matoma, tačiau tikrai labai svarbia šalies infrastruktūros dalimi. Geležinkeliais per šalį kasmet pervežama apie pusė visų krovinių, esame vienas didžiausių šalies darbdavių. Savo gimtadienio proga nusprendėme ne laukti sveikinimų, bet patys padovanoti dovaną, kuria galėtų pasidžiaugti kiekvienas mūsų keleivis nuo mažiausio iki solidžiausio“, – sakė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinis direktorius Stasys Dailydka.

„Lietuvos geležinkelių“ šventė prasidėjo 11 val. muzikos kolektyvo „Tele Bim-Bam“ koncertu. 15 val. vienai dienai koncertų sale virtęs Lokomotyvų remonto depas pakvies mėgautis Šv. Kristoforo orkestro pasirodymu, o nuo 21 val. kviečiamas jaunimas, kuriems koncertuos „G&G Sindikatas“.

Tankai geležinkelio stotyje

„Šiandien Europos Komisijos duomenimis Lietuvos gyventojai iš visų transporto sričių palankiausiai vertina šalies geležinkelių sistemą – užimame 1 vietą ir šios pozicijos neužleidžiame nuo 2013 metų. Nesu tikras ar prieš 25 metus kuriant įmonę to tikėjomės, nes situacija buvo tikrai sudėtinga“, – sakė S. Dailydka.

Lietuvos geležinkeliai švenčia 25 m. jubiliejų
Foto: Organizatorių archyvas

Nors Lietuvos valstybė Nepriklausomybę paskelbė 1990 metais, į sudėtingą SSRS geležinkelio sistemą integruotam Lietuvos geležinkelių padaliniui tai padaryti nebuvo paprasta.

Beje, nors kalbant apie 1991 metų sausio 13-ąją visi prisimena užimtus Vilniaus televizijos bokštą bei LRT, geležinkeliams taip pat teko susidurti su Sovietų agresija. 1991 m. sausio 10–12 d. grupė jedinstvininkų išprovokavo geležinkelininkų streiką ir, pasitelkę sovietų kariuomenę, užgrobė Vilniaus geležinkelio stoties valdymo centrą. Sausio 12-ąją traukinių eismas buvo visiškai paralyžiuotas ir tik sausio 13 d., tikintis, kad užėmus LRT ir televizijos bokštą, pergalė vis tiek bus jų rankose, jedinstvenininkai paliko geležinkelio stotį.

Dabartinių „Lietuvos geležinkelių“ istorija prasidėjo 1991 m. rugsėjo 4 d., kai tuometinis susisiekimo ministras Jonas Biržiškis paskelbė įsakymą dėl Lietuvos geležinkelių valdybos atkūrimo. Tų pačių metų lapkričio 20 d., po sudėtingų derybų su SSRS Susisiekimo ministerija, Ministras Pirmininkas Gediminas Vagnorius pasirašė potvarkį dėl valstybės įmonės „Lietuvos geležinkeliai“ steigimo.

Veikla nuo Kinijos iki Italijos

Per 25 veiklos metus „Lietuvos geležinkeliai“ pasikeitė neatpažįstamai. „Šiandien pagal krovinių gabenimo apimtis esame aštuntoje vietoje tarp Europos geležinkelio kompanijų ir patenkame į Baltijos šalių vertingiausių įmonių dešimtuką. 2000–2015 metais pervežtų gaminių apimtys išaugo 57 proc., pajamos išaugo 2,3 karto ir jau siekia 440 mln. eurų. Žinant nuo ko „Lietuvos geležinkeliai“ pradėjo, manau, tikrai turime kuo didžiuotis“, – sakė AB „Lietuvos geležinkeliai“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Albertas Šimėnas.

1991 metais „Lietuvos geležinkelių“ būklė nebuvo gera: apgriuvę stočių pastatai, nesutvarkyti peronai, geležinkelio keliai su mediniais pabėgiais, užteršta skalda po bėgiais, pasenusios technologijos, pradelsti remontai, pasenę sovietinės gamybos riedmenys bei gerokai nudėvėti vagonai. Dėl ekonominės situacijos pervežamų krovinių apimtis buvo sumažėjusi net iki 26 mln. tonų per metus.

Pradėjus veikti nepriklausomai, greitai valdyti ir prižiūrėti geležinkelį vienos bendrovės nebeužteko. Didinant bendrovės veiklos efektyvumą buvo pradėtos steigti dukterinės įmonės, taip atsirado UAB „Geležinkelio tiesimo centras“, UAB „Gelsauga“, UAB „Vilniaus lokomotyvų remonto depas“, UAB „Geležinkelių projektavimas“, UAB „Geležinkelių aplinkosaugos centras“ ir kitos.

Pastaruoju metu pervežamų krovinių gabenimo maršrutai tęsiasi nuo Kinijos iki Italijos, jų kiekis auga ir šiuo metu siekia apie 50 mln. tonų per metus. Tikimasi, kad pradėjus pilnai funkcionuoti „Rail Baltica“ geležinkelio magistralei, šis skaičius gerokai padidės.

Keleivių skaičius dabar siekia 5 mln. per metus. Jie gali džiaugtis ne tik modernesniais ir jaukesniais traukiniais, bet ir atnaujintomis stotimis, galimybe bilietus įsigyti internetu, kitais privalumais.

Atnaujinus geležinkelius keleiviniai traukiniai jau gali išvystyti greitį iki 130 km/h ir pradeda rimtai konkuruoti su automobiliais, ypač greituose ir patogiuose maršrutuose Vilnius-Kaunas ir Vilnius-Klaipėda, kur atstumas įveikiamas per panašų laiką kaip ir automobiliu.

Dar daugiau pokyčių visuomenei išliko nematomi, bet padarė įtaką ne tik geležinkelio eismo saugumui, bet ir jo valdymui. Atnaujinta visa geležinkelio infrastruktūra, įrengtas modernus geležinkelio valdymo centras, geležinkelio saugos sistema, bei daug kitų modernių pokyčių, dėl kurių galime didžiuotis, kad turime šiuolaikiškus geležinkelius, niekuo nenusileidžiančius Vakarų Europos valstybėms.