Neauginti šiukšlių kalnų
„Sąvartynai ne guminiai, – sako Aplinkos ministerijos Atliekų departamento direktorius Dalius Krinickas. – Jie greitai užsipildo. Be to, bioskaidžios atliekos pūdamos išskiria dujas, prisidedančias prie klimato kaitos, o plastiko, stiklo, popieriaus nebeįmanoma panaudoti. Tuo tarpu naujų pakuočių gamybai vėl eikvojami gamtos ištekliai.“
Lietuvoje atliekoms tvarkyti sukurta reikiama infrastruktūra: 10-yje savivaldybių pastatyti mechaninio biologinio apdorojimo įrenginiai, veikia 15 privačių rūšiavimo įmonių, įrengta 60 kompostavimo ir per 14 tūkst. konteinerinių aikštelių, daugiau kaip 100 didelių gabarito aikštelių, dalinamos kompostavimo dėžės.
Šiuo metu geriausiai su atliekomis besitvarkantys regionai – Alytus ir Tauragė. Alytuje daugiau kaip pusė visų komunalinių atliekų perdirbama arba panaudojama, o Tauragėje gyventojai aktyviai atlieka pirminį rūšiavimą namuose.
D. Krinickas pabrėžia, kad rūšiuotų atliekų kaštų planuojama nebeįtraukti į rinkliavas, naujos kainos turėtų būti taikomos nuo kitų metų sausio, todėl išloš tie, kurie su atliekomis elgiasi atsakingai.
Puiki kūrybinė medžiaga
„Absurdo idėjos“ įkūrėja, menininkė Jurgita Jakubauskaitė sako, kad iš atliekų gali gimti daugybė dalykų. „Ne visos šiukšlės jau yra šiukšlės. Pavyzdžiui, džinsai gali tapti rankine, vėliau kaklaraiščiu, apyranke, o galiausiai virsti auskarais“, – sako ji ir stebisi, kodėl perkant naują televizorių jo pakuotė išmetama, o ne grąžinama kitiems televizoriams pakuoti.
Moteris tikina, kad jos buityje atliekų per mėnesį susidaro tik mažas maišelis, to pavyko pasiekti keičiant įpročius. „Iš pradžių pirkiniams parsinešti pirkdavau popierinius maišelius, vėliau jų pasisiuvau iš senų užuolaidų. Iš nebenešiojamų drabužių naudodama skiautinių techniką esu prisiuvusi švarkelių, pledų, kilimų, o bioskaidžias atliekas kompostuoju sodyboje. Jau trejus metus išvengiu ir pieno produktų pakuočių – pieną perku pas ūkininkus ir laikau tuose pačiuose stikliniuose buteliuose“, – sako ji.
„Visos atliekos gimsta iš vartojimo, gamta pati negamina atliekų. Būtų labai gerai, kad ir žmonės eitų tuo keliu“, – sako ji ir priduria, kad pradėjus atsakingiau vartoti, o atliekas rūšiuoti, jos buitis tapo gerokai tvarkingesnė.
Atliekų infrastruktūros tvarkymo projektai šalyje yra finansuojami Sanglaudos fondo lėšomis pagal 2014–2020 m. ES fondų investicijų veiksmų programą. Iš viso komunalinių atliekų tvarkymo infrastruktūros plėtrai regionuose numatyta skirti 70 mln. eurų ES investicijų.
Daugiau informacijos:
www.am.lt
Užsakymo nr.: PT_72828710